Prie politinės korupcijos bylos teismas žada sugrįžti jau po atostogų – rugpjūčio pabaigoje.
Penktadienio posėdyje kaltinamieji ir jų gynėjai, o taip pat ir prokuroras J.Laucius turėjo daugybę prašymų.
Pinigų E.Masiulis neatgaus
Prokuroras J.Laucius teismo posėdyje paprašė pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą pas E.Masiulį kratos metu rastiems pinigams – per 242 tūkst. eurų.
Tačiau E.Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas teigė, kad kratos metu paimti ne tik, kaip įtariama, kyšis, bet ir asmeninės lėšos, žmonos pinigai, sumos, kurios skirtos dabar jau buvusio politiko atostogoms.
„Net iš piniginės buvo pinigai paimti, mano asmeniniai“, – teismui skundėsi E.Masiulis.
E.Masiulio advokatai prašė kaltinamajam grąžinti tą dalį pinigų, kuri neinkriminuojama kaip kyšis.
Po posėdžio prokuroras sakė, kad yra pagrindas negrąžinti E.Masiuliui pinigų: „Iš nusikaltimų neturėtų būti praturtėjama, yra principas, kad nusikalsti neapsimokėtų. Noriu akcentuoti, kad ne su konkrečiu asmeniu sieju, aš grynai teoriškai svarstau, kad nebūtų pasakymas vienos ar kitoks, kad prokuroras leidžia sau vertinti, išankstinę nuomonę išdėstyti dėl kaltės, ar dėl nekaltumo.“
Teismas galiausiai nusprendė pratęsti nuosavybės teisių apribojimą šiems pinigams. Pastarasis apribojimas baigiasi liepos 17 dieną, terminas pratęstas dar trims mėnesiams.
Š.Gustainiui sušvelnino kardomąją priemonę
Š.Gustainio advokatas Linas Kuprusevičius penktadienį paprašė teismo leisti jo ginamajam lankytis tik tuose posėdžiuose, kurie susiję su juo, nes Š.Gustainis figūruoja nedidelėje dalyje bylos epizodų, todėl jam esą nėra prasmės lankytis visuose šios bylos posėdžiuose.
Panašų prašymą paskelbė ir Gintaro Steponavičiaus advokatas.
Š.Gustainio gynėjas taip pat paprašė jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. J.Laucius teigė, kad tam nėra argumentų. Š.Gustainiui dabar taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Š.Gustainis sakė, kad jam periodiškai 3-4 dienoms reikia išvykti darbo reikalais.
Teismas penktadienį nusprendė, kad Š.Gustainiui gali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė – jis įpareigotas kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį registruotis policijoje.
Raimondo Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas posėdyje nedalyvo, bet, anot paties kaltinamojo, jis turės teismui prašymą dėl papildomų liudininkų iškvietimo. Kokių – jis nedetalizavo.
Siekė grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui
Penktadienį visa eilė kaltinamųjų advokatų prašė teismo kaltinamąjį aktą grąžinti prokurorui pataisyti, nes jame esą labai daug neaiškumų, tačiau teismas prašymų netenkino.
Teisėja Nijolė Žimkienė paskelbė, kad nutarimas, kuriuo nuspręsta negrąžinti kaltinamojo akto prokurorui taisyti, yra neskundžiamas.
„Nėra pagrindo grąžinti bylą tyrimui papildyti. Nėra padaryta tokių trūkumų, kurie trukdytų pradėti bylos nagrinėjimą“, – motyvavo teismas.
Prieš tai R.Kurlianskio gynėjas Giedrius Danėlius sakė, kad politinės korupcijos byla turi būti grąžinta prokurorui taisyti, nes kaltinimas jo ginamajam suformuluotas neaiškiai.
„Konkrečiai turi būti suformuluotas kaltinimas, kiekvieno teisė konkrečiai žinoti, kuo kaltinamas. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK reikalavimų, netinkamai surašytos bylos faktinės aplinkybės. Prašau bylą perduoti prokurorui“, – kalbėjo G.Danėlius. Jis sakė, kad R.Kurlianskis, be kita ko, kaltinamas veika, už kurią bausmės teisėje atsirado tik 2017 metais, tai yra jis kaltinamas atgaline tvarka.
Eligijaus Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas iš esmės dėstė panašius argumentus – jis taip pat paprašė grąžinti prokurorui kaltinamąjį aktą, nes jis esą surašytas ne pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. „Kaltinamasis aktas surašytas iš esmės nesilaikant BPK numatytų reikalavimų, kurių nepašalinus sunku nagrinėti bylą teisme“, – sakė advokatas.
E.Masiulis kaltinamas tuo, kad būdamas Seimo nariu, partijos pirmininku, kyšininkavo, prekiavo poveikiu ir neteisėtai praturtėjo.
M.Bliuvas pabrėžė, kad jo klientas kaltinamas veika, kuri įstatymuose atsirado tik 2017 metais – kyšio priėmimas už išimtinę padėtį ar palankumą, tai esą reiškia, kad E.Masiulis už ją atsakomybėn traukiamas atgaline tvarka.
V.Gapšys: kaltinamajame akte – daug prokuroro nuomonės
V.Gapšio advokatas taip pat paprašė grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui dėl iš esmės tokių pat argumentų.
V.Gapšys pats teismui sakė, kad kaltinamasis aktas surašytas subjektyviai, jame yra prokuroro nuomonės. Kaip pavyzdį jis pateikė sakinį, kad „klausydamas V.Gapšio R.Kurlianskis pritariamai krenkštė“.
„Ką reiškia pritariamai krenkštė? Kas yra pritariamai ir nepritariamai krenkštė? Be to, kai kurios citatos yra paryškintos ir neaišku, kodėl prokuroras jas paryškino“, – kalbėjo V.Gapšys.
Jis teigė, kad kaltinamajame akte yra dalykų, kurie nepagrindžiami jokiais pokalbiais, pavyzdžiui, esą niekur nėra nurodyta, jog jis su R.Kurlianskiu kalbėjosi apie dabar jau kito kaltinamojo Šarūno Gustainio Seimui pateiktą pataisą.
J.Laucius: kaltinamieji buvo klausiami, ar supranta kaltinimus
Prokuroras J.Laucius sakė, kad prašymai dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK reikalavimams turėtų būti atmesti.
„Manyčiau, kad tie argumentai, kurie išdėstyti, neturėtų būti pripažinti pagrįstais“, – sakė jis.
J.Laucius pridūrė, kad įteikiant įtarimus, o vėliau pareiškus kaltinimus, buvo klausiama, ar kaltinamieji supranta kaltinimus ir jie visi atsakė, kad taip. Anot J.Lauciaus, dėl to neturėtų būti pagrįstu laikomi pareiškimai, kad kaltinamiesiems nesuprantamas kaltinamasis aktas.
Tačiau V.Gapšio advokatas sakė, kad įteikiant kaltinimus niekas dar nebuvo skaitęs viso kaltinamojo akto – reikėjo laiko į jį įsigilinti.
Prokuroro teigimu, kaltinimai dėl kyšio priėmimo už išimtinę padėtį ar palankumą būdavo reiškiami dar 2010 metais, tad teismuose suformuota tokia praktika, nepaisant to, kad ši formuluotė į įstatymus įtraukta tik 2017 metais.
Apie kaltinamųjų priekaištus kaltinamajam aktui vėliau žurnalistams sakė, kad su kaltinamaisiais viešojoje erdvėje nediskutuoja jokiais klausimais. Jis pabrėžė, kad teisme bus perklausomi garso įrašai, bus galima susidaryti įspūdį, pritariamai ar nepritariamai krenkštė R.Kurlianskis.
„Kaltinamasis aktas yra toks, koks yra, kaip reikalauja įstatymas ir teismų praktika. Kadangi tų duomenų pakankamai daug, pagrindiniai duomenys yra išdėstyti, jeigu jie išdėstyti ne taip, kaip norėtųsi vienai iš proceso šalių, na, tai... bet yra kaip yra“, – sakė jis.
Penktadienį teismas sudėliojo posėdžių grafiką iki pat metų galo. Paklaustas, ar gali būti, kad byla bus išnagrinėta dar šiais metais, J.Laucius sakė nebūsiantis toks optimistas.
Prašė nušalinti visus
Teisėja Nijolė Žimkienė posėdyje paskelbė, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teisėjų kolegija bus šališka, nutarimą teisėjai grindė Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėta panašia byla, kurioje nuspręsta, kad nepaisant žiniasklaidos susidomėjimo byla, tai teismui įtakos padaryti negalėjo.
Anot N.Žimkienės, nėra duomenų, kad kaltinimą palaikantis prokuroras bus šališkas. „Galutinį sprendimą priims ne prokuroras, o teismas“, – pabrėžė ji.
Praėjusiame posėdyje kaltinamųjų advokatai pareiškė nušalinimą ne tik kaltinimą palaikančiam prokurorui Justui Lauciui, bet ir visai teisėjų kolegijai. „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pareiškė, kad teismui įtaką daro prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai ir NSGK tyrimo komisijos išvados, kurias patvirtino Seimas. Atėjus tinkamam procesiniam laikui, anot advokato, bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Koncerną ginantis advokatas pareiškė, jog Seimui patvirtinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadas teisingo teismo koncernas tikėtis nebegali.
Tarp argumentų kodėl reikėtų nušalinti J.Laucių buvo tas, kad jis buvo minimas išplatintoje VSD pažymoje kaip koncerno atstovų taikinys.
Politinės korupcijos bylą nagrinėti paskirta teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Žimkienės, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio.
Suprasti akimirksniu
- Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės papirkinėdamas politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.
- R. Kurlianskis davė kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, eksliberalui Šarūnui Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui Vytautui Gapšiui.
- R.Kurlianskis siekė koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“.
- Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų.
- G.Steponavičiui pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu be kyšininkavimo.
- E.Masiulis iš R.Kurlianskio ne tik priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, bet buvo papirkinėjamas ir kitais būdais.
- R.Kurlianskis 2015 m. lapkritį susitikęs su Antanu Guoga pareikalavo jo atsisakyti sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
- V.Gapšiui kyšiai buvo perduoti už pažadą paveikti politikus, kad šie pateiktų bei balsuotų už sprendimus svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo, Pelno mokesčio įstatymų projektus, dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“.
- V.Gapšiui kyšiai perduoti už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
- Kyšiai perduoti ir už pažadą paveikti žemės ūkio ministrę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.
- Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2016 m. gegužės 12 d. STT agentai sulaikė tuometinį Liberalų sąjūdžio lyderį E.Masiulį, jo namuose rasti 106 tūkst. eurų, gauti iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio.
- Politikas šiuos pinigus vadina paskola, teisėsauga – kyšiu. E.Masiuliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
- Iškart po E.Masiulio sulaikymo, į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą 20 dienų buvo uždarytas R.Kurlianskis. Verslininkas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2016 m. rugpjūčio 8 d. įtarimai stambaus masto kyšininkavimu pareikšti buvusiam Darbo partijos nariui V.Gapšiui. Jis įtariamas priėmęs 27 tūkst. eurų kyšį.
- 2017 m. vasario 28 d. įtarimai pareikšti ir „MG Baltic“. Koncernas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2017 m. balandžio 28 d. teisėsauga pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu vienam iš Liberalų sąjūdžio lyderių G.Steponavičiui.
- Kitam buvusiam liberalui Š.Gustainiui teisėsauga 2017 m. gegužės 31 d. pareiškė įtarimus kyšininkavimu. Jis įtariamas priėmęs iš R.Kurlianskio 9 tūkst. eurų kyšį kaip paramą viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Jis įtariamas už šią paramą registravęs „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas.
- 2017 m. rugsėjo 22 d. teisėsauga pranešė apie du paskutinius įtariamuosius – Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Partijoms įtarimai pareikšti dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.
Kaltinamiesiems gresia iki 8 metų kalėjimo, partijoms – likvidavimas
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Bylos perdavimas teismui truko 17 mėnesių.
Ikiteisminiame tyrime apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos, maksimali gresianti bausmė kaltinamiesiems – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, tuo metu partijoms gresia likvidavimas, veiklos apribojimas arba bauda iki 1,9 mln. eurų.
