„Kreipiamės į VSD ir STT, prašydami pateikti NSGK teiktą medžiagą, kuri nebuvo vieša ir nepateko į išvadą, nes mes turime matyti visą tyrimo apimtį, kurią atliko tas komitetas“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Ji teigė, kad naują tyrimą dėl politinės korupcijos atliekanti komisija nedubliuos jau atlikto NSGK darbo.
„Ne visos medžiagos pagrindu NSGK parengė išvadas, buvo medžiagos, kuri nebuvo analizuota, nebuvo tirta į gylį. Kai yra slapta medžiaga, tarnybos duoda konkrečiam subjektui, davė NSGK ir jokia kita komisija negali prie to prieiti, todėl mes kreipiamės, kad pasidalintų su mumis tuo, kuo dalinosi su NSGK“, – sakė parlamentarė.
Anot A.Širinskienės, taip pat komisijos nariai preliminariai apsitarė dėl galimų tyrimo objektų energetikos srityje, tačiau jų komisijos vadovė neįvardino, kol nepriimti galutiniai sprendimai.
„Taip pat apsitarėme dėl preliminarių tyrimo objektų energetikos sektoriuje, paprašysime dokumentų norėdami įvertinti, kiek tie objektai galėtų būti objektai“, – sakė „valstiečių“ atstovė.
Į kitą posėdį komisija planuoja kviestis Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, NSGK biuro atstovus.
Seimas rugsėjo pabaigoje sudarė komisiją aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui,parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams,valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Naują tyrimą dėl politinės korupcijos atliekanti komisija nedubliuos jau atlikto NSGK darbo.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.
Bus tiriamas 2008–2016 metų laikotarpis. Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.
Naują tyrimą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, kad tyrimą reikia tęsti.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Nurodyta, kad Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.