„Finansavimo klausimu tikrai nuosekliai dirbama, tiek 2014 metais, tiek formuojant kitų metų biudžetą mes tuos įsipareigojimus vykdom, nes atsilikimas nuo įsipareigojimo tikrai buvo didžiulis, ypatingai didžiulis atotrūkis susidarė dėl krizės laikotarpio. Kada mes įvertinom ir savo situaciją, ir savo pajėgimus, mes matome, kad tų resursų tikrai reikia ir vidiniams klausimams spręsti“, – penktadienį radijui „Laisvoji banga“ sakė L.Graužinienė.
Taip pat ji pažymėjo, kad pagrindinės politinės partijos sutaria dėl didesnių finansų gynybai, nors paskirų politikų nuomonių gali būti ir įvairių.
Šių metų pavasarį pagrindinės Lietuvos politinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama iki 2020-ųjų metų padidinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 procentų nuo bendrojo šalies vidaus produkto (BVP). 2 proc.
„Visada politikų Seime yra 141 ir natūralu, kad Seime yra įvairių nuomonių, bet jei kalbame apie politines partijas, pasirašydamos šį susitarimą jos labai atsakingai išdiskutavo visus punktus ir kryptis, kurios nurodytos susitarime, ir jos išlaikomos ir bus išlaikomos“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Grįš į ikikrizinį lygį
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas penktadienį informavo, kad kitąmet gynybos finansavimas grįš į 2008 metų lygį. Jo teigimu, 2015 metais Lietuvos krašto apsaugai bus skiriama 1,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta per 400 mln. eurų.
Penktadienį per diskusiją Seime ministras teigė, kad didėjant finansavimui lėšų pasiskirstymas taip pat grįš į NATO reikalavimus atitinkančias proporcijas, tai yra personalui išlaikyti bus skiriama ne daugiau kaip 50 proc. visų lėšų, modernizacijai – 20 procentų.
J.Olekas teigė, kad didesnis finansavimas leis atkurti per krizę sumažėjusius kariuomenės resursus.
„Mums taip pat labai svarbu per kelerius metus sutvarkyti karinių dalinių užpildymą kariais, turime daliniuose etatų, o žmonių nepakankamai“, – sakė jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį Seime rengia diskusiją dėl politinių partijų pasirašyto susitarimo didinti gynybos finansavimą įgyvendinimo.
Šių metų pavasarį pagrindinės Lietuvos politinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama iki 2020-ųjų padidinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 proc. BVP. Šis skaičius yra NATO šalių sutartas gynybos biudžeto rodiklis.
Šiemet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas siekia 0,89 proc. BVP. Vyriausybė kitų metų gynybai skirtas lėšas siūlo didinti trečdaliu. Išlaidas krašto apsaugai Lietuva didina reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje.