Artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams, suaktyvėjo įvairios rokiruotės parlamente ir politinių sąjungininkų paieškos.
Išsivaikščiojo po skirtingas frakcijas
Su partija „Tvarka ir teisingumas“ į Seimą patekęs, vėliau trumpai gyvavusioje parlamentinėje frakcijoje „Lietuvos gerovei“, taip pat Mišrioje Seimo narių grupėje dirbęs Juozas Imbrasas neseniai prisijungė ne tik prie Arvydo Juozaičio partijos, bet ir prie parlamento „valstiečių“ frakcijos.
Savos politinės jėgos, kaip norėjo, nesugebėję suburti dalis kitų buvusių „tvarkiečių“ išsibarstė po kelias parlamentines frakcijas – nuo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) iki Mišrios Seimo narių grupės.
Skelbta, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei socialdarbiečių paramos Seimo rinkimuose tikisi buvęs socialdemokratas parlamentaras Antanas Vinkus.
Pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą į Seimą išrinktas Artūras Skardžius iš parlamento LSDDP frakcijos perėjo į Mišrią Seimo narių grupę bei svarsto rinkimuose dalyvauti su Darbo partija.
Konservatorius palikęs Rimantas Jonas Dagys ir iš Seimo LVŽS frakcijos pasitraukęs Egidijus Vareikis subūrė naują politinę partiją – Krikščionių sąjungą.
Su ja planuoja dalyvauti rinkimuose, be to, paskelbė apie paramą Sauliaus Skvernelio Vyriausybei.
Iš Liberalų sąjūdžio 2018 metais pasitraukusi parlamentarė Aušrinė Armonaitė irgi įsteigė naują politinį darinį – Laisvės partiją.
G.Steponavičius rinkimuose nedalyvaus
Yra ir daugiau politikų, kurie į Seimą pateko turėdami partinį užnugarį, bet dabar dirba be jo ir svarsto, su kuo eiti į rinkimus.
Su LVŽS sąrašu į parlamentą išrinktas Vytautas Bakas, paklaustas, ar dalyvaus Seimo rinkimuose, aiškino kol kas turintis daug suplanuotų darbų.
„Man svarbiausia, kad tie pinigai, kuriuos Seimas leidžia skolintis, valstybės rezervo pinigai pasiektų žmones ir būtų panaudoti skaidriai. Mes čia turime daug labai problemų. Esu susikoncentravęs ties šios kadencijos klausimais“, – tvirtino jis.
V.Bakas sakė, kad nėra taip, jog jis neturėtų paramos. Jis nurodė pakankamai aktyviai bendraujantis su įvairiomis partijomis, judėjimais.
„Nesijaučiu vienišas. Jeigu reikėtų eiti, nematyčiau kažkokių problemų. Bet apie tai – vėliau“, – komentavo parlamentaras.
Nesijaučiu vienišas. Jeigu reikėtų eiti, nematyčiau kažkokių problemų.
Įtarimų politinės korupcijos byloje 2017 metų balandį sulaukęs Seimo narys Gintaras Steponavičius pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio ir jo frakcijos parlamente.
15min jis sakė apsisprendęs nedalyvauti Seimo rinkimuose spalį.
„Iš tiesų esu susiplanavęs savo tolesnę karjerą kitoje srityje“, – teigė parlamentaras.
G.Steponavičius nenorėjo detalizuoti, kokia konkrečiai ta sritis. Tačiau nurodė, kad ji susijusi su švietimo reikalais. 2008–2012 metais politikas ėjo švietimo ir mokslo ministro pareigas.
„Nemaža dalimi ta domėjimosi sritis, kuri buvo dirbant Seimo nariu, išliks ir nebesant politikui“, – dėstė G.Steponavičius.
Nemaža dalimi ta domėjimosi sritis, kuri buvo dirbant Seimo nariu, išliks ir nebesant politikui.
Buvęs „tvarkietis“ parlamentaras Vytautas Kamblevičius prisiglaudė Seimo LSDDP frakcijoje.
Po to, kai nepavyko sukurti naujos partijos su filosofu Arvydu Juozaičiu, jis aiškino dar nieko negalvojantis apie dalyvavimą artėjančiuose rinkimuose.
„Dabar vis tiek karantinas, niekas nieko nedaro, niekas nieko nesiima. Praeis karantinas, tada galvosiu“, – teigė V.Kamblevičius.
Kiti kartu „tvarkiečius“ palikę kolegos parlamentarai, tarkime, Onutė Valiukevičiūtė, Rimas Andrikis, pasak Seimo nario, kol kas irgi apie rinkimus negalvoja.
„Mes kalbėjome, dar niekas negalvoja. Nei Onutė, nei R.Andrikis. Tik, kiek supratau, Algimantas Dumbrava su „valstiečiais“ eis“, – sakė V.Kamblevičius.
Mes kalbėjome, dar niekas negalvoja. Nei Onutė, nei R.Andrikis. Tik, kiek supratau, Algimantas Dumbrava su „valstiečiais“ eis.
Klausimas, ar pavyks
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė sakė, kad jaučiamas politikų judesys – ir pakankamai aktyvus.
„Pats vaikščiojimas ir partijų keitimas mūsų politikoje nėra toks retas reiškinys ir mes jį stebime labai dažnai. Šitą reiškinį, matyt, nulemia kartais ir visiškai matematiniai išskaičiavimai, su kuria partija gali būti didesnė sėkmė rinkimuose. Ir mes tai matome. Tikrai nėra dažnai tai tam tikrų ideologinių nesutarimų padarinys. Paprastai partijos jau apskritai su ideologija yra nedraugaujančios arba nėra linkusios jos laikytis nuosekliai, jeigu yra priskirtinos vienai arba kitai politinei krypčiai“, – pabrėžė politologė.
Pasak R.Urbonaitės, kartais politikų perbėgimai iš vienos politinės jėgos į kitą būna sunkiai paaiškinami.
„Ir paaiškinimas čia gali būti tik turbūt būtent vienas, kad jie skaičiuoja, jog su ta partija bus tiesiog patogiau“, – mano MRU dėstytoja.
A.Skardžiui palikus Seimo socialdarbiečių frakcijos gretas, politologė teigė nenustebsianti, jeigu atsiras ir daugiau norinčių išeiti.
Esą ir patiems socialdarbiečiams kyla abejonių, ar partija sugebės peržengti 5 proc. rinkimų barjerą, atveriantį duris į parlamentą.
„Tada geriau šlietis prie to, kuris turi didesnį potencialą. Tas A.Skardžiaus perėjimas, akivaizdu, kad yra susijęs su tuo, kad jis mato, jog Darbo partijoje yra galbūt daugiau galimybių. Tiesa, dar klausimas, kokią vietą jam pasiūlys tame pačiame sąraše, kiek jis sulauks iš pačios partijos palaikymo, kurio reikia“, – komentavo R.Urbonaitė.
Tada geriau šlietis prie to, kuris turi didesnį potencialą.
R.Urbonaitės teigimu, kiek kitokia situacija, kai yra ne tiesiog politikų perbėgimai, o atskilimai ir naujų partijų kūrimai. Pavyzdžiui, kaip R.Dagio ar A.Armonaitės atveju, kur yra tam tikri principiniai išsiskyrimai su buvusiais bendražygiais.
„Naujo darinio sukūrimas iš tikrųjų yra labai rizikingas dalykas. Kartais daug paprasčiau būtent perbėgti, susirasti šiltesnę vietelę. Nauja partija tai nėra ta šiltesnė vietelė, ypač, kai kalbame apie tas naująsias partijas, kurios neturi netgi normalaus finansavimo galimybių“, – pažymėjo MRU dėstytoja.
Mišrioje Seimo narių grupėje šiuo metu dirba šešiolika parlamentarų. R.Urbonaitės nuomone, tai – rimtas ir margas būrys.
Vienas jų – buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Algirdas Butkevičius. Jis paskelbė, kad Seimo rinkimuose dalyvaus su Lietuvos žaliųjų partija.
Politologė priminė, kad su Liberalų sąjūdžio sąrašu į Seimą išrinktas Andrius Mazuronis ir su „valstiečiais“ rinkimuose dalyvavęs Mindaugas Puidokas perėjo pas „darbiečius“.
Buvęs „tvarkietis“ Petras Gražulis, kaip svarstė R.Urbonaitė, gali prašytis į LVŽS glėbį.
„Bent jau iš tos retorikos, kurią aš girdžiu Seime. Yra labai daug liaupsių valdantiesiems. Tai aš beveik neabejoju, kad jis prašysis. Ar jis bus priimtas, čia yra kitas klausimas. Ir tai yra partijos reputacijos klausimas – ar tikrai partija nori tokius politikus turėti savo gretose? Nepaisant to, kad ne be šitų valdančiųjų pagalbos P.Gražulis taip ir nepasiekė prokuratūros ir iki šiol vaikšto ramus, neapklaustas bei pakankamai saugus“, – pastebėjo MRU dėstytoja.
Yra labai daug liaupsių valdantiesiems. Tai aš beveik neabejoju, kad jis prašysis. Ar jis bus priimtas, čia yra kitas klausimas.
Kai kurie Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys nepartiniai politikai, tarkime, V.Bakas, Povilas Urbšys, esą gali rinktis savarankiškai kandidatuoti vienmandatėse rinkimų apygardose.
„Šiaip pasakyti, kad čia žmonių būtų labai daug su tokiu iš tikrųjų labai rimtu potencialu turbūt nelabai galime. Kai kurie iš jų galbūt svarstys vienmandatininko kelią. O kai kurie, aš manau, tiesiog bandys ieškoti partijos, su kuria galėtų pabandyti sėkmę dar kartą. Bet klausimas, ar iš tikrųjų dar tai pavyks“, – pažymėjo R.Urbonaitė.
Kai kurie iš jų galbūt svarstys vienmandatininko kelią. O kai kurie, aš manau, tiesiog bandys ieškoti partijos, su kuria galėtų pabandyti sėkmę dar kartą. Bet klausimas, ar iš tikrųjų dar tai pavyks.
