Trijų penktadalių Seimo narių balsų reikalavęs procesas sulaukė tik 72 balsų už. Prieš M.Basčio mandato atėmimą balsavo 21 Seimo narys, 24 susilaikė.
Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad šis politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.
Bastys savo kaltę neigė – jis tikino, kad sąmoningai nieko nenuslėpė. Politikas netinkamą atsakymą apie ryšius su užsienio žvalgybininkais klausimyne dėl leidimo dirbti su slapta informacija vadina klaida, kuri negali būti vertinama kaip šiurkštus pažeidimas.
Apkalta M.Basčiui buvo inicijuota ir dėl VSD nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Tačiau šie veiksmai padaryti anksčiau nei 2016 metų lapkritis, kai M.Bastys davė naujausią parlamentaro priesaiką.
A.Krupavičius: „Kaltinamajai pusei pritrūko įtikinamų įrodymų“
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, politologas Algis Krupavičius pabrėžė, kad nereikia vienareikšmiškai teigti, jog už mandato naikinimą balsavusiųjų gretose nebuvo valdančiųjų. Visgi, jis pripažino, kad tai savotiškas iššūkis Konstituciniam Teismui.
„Griaustinis iš giedro dangaus“, – į Seimo balsavimo rezultatus reagavo A.Krupavičius.
„Paprastai Seimas gana nekritiškai sekdavo KT sprendimais ir jei šis pasakydavo savo verdiktą, tai beveik 100 procentų patikimumu buvo galima spręsti, kad Seimas teismo verdiktą pakartos“, – kalbėjo politologas.
„Šį kartą pats apkaltos procesas vyko kiek kitaip. Ne visada Seime apkaltintieji turi galimybę kviestis advokatą, ilgai diskutuoti. Ta diskusija buvo ilgalaikė, detali ir sprendimas yra toks, koks yra“, – sakė A.Krupavičius.
Jo teigimu, tai, kad Seimas, kaip tautos atstovybė, turi kitokią nuomonę, savaime nėra blogai.
Dalis įrodymus vertino kaip nepakankamus ar manė, kad tie ryšiai su konkrečiais asmenimis buvo praeityje, o ne dabartyje.
„Basčio apkaltoje buvo juntamas nuomonių pasidalinimas. Dalis įrodymus vertino kaip nepakankamus ar manė, kad tie ryšiai su konkrečiais asmenimis buvo praeityje, o ne dabartyje“, – svarstė politologas.
„VSD šis balsavimas turėtų priversti peržiūrėti savo tyrimus. Galbūt juose, kartas nuo karto, pritrūkstama argumentų, įrodymų“, – teigė A.Krupavičius. Pasak jo, Seimas vadovavosi pavyzdžiu, kai bylose sprendimas nepriimamas, nes trūksta įrodymų.
„Tai gana populiari demokratinėse šalyse, jų teismuose praktika. Kaltinamajai pusei pritrūko įtikinamų įrodymų, kad būtų galima pagrįsti Basčio prasižengimus“, – darė išvadą VDU socialinių mokslų fakulteto dekanas.
T.Janeliūnas: „Tai yra svarbus ir neatliktas Seimo pirmininko darbas“
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas buvo skeptiškesnis Seimo atžvilgiu ir teigė, jog šiam trūksta pagarbos konstituciniams valstybės pagrindams.
„Tai reiškia, kad bent dalis Seimo narių iš principo nesuvokia teisinių, konstitucinių ryšių tarp to, kaip gali būti atimtas Seimo nario mandatas, kokios procedūros turi lemti tokį sprendimą.
Matyt, dalis Seimo narių nusprendė vadovautis savo asmeniniais, psichologiniais motyvais, bet ne griežta KT išvada, kuri labai aiškiai nurodė, kad šiurkščiai sulaužyta Seimo nario priesaika ir pažeista Konstitucija“, – svarstė politologas.
Pasak T.Janeliūno, proceso nesuvokimas atvedė į situaciją, kai Seimas, neturėdamas argumentų, paneigiančių KT sprendimą, nepritarė išvadai ir užkirto kelią logiškai užbaigti procesą.
„Nebe ta stadija, kai reikia ginčytis dėl įrodymų. Turime aiškią procedūrą, kad išvadą pateikia KT. Jei suprantame, kad tai paskutinė instancija, kuri gali įvertinti sudėtingus teisinius klausimus, tai Seimas turi jai pritarti“, – dėstė profesorius.
„Jei jis nepritaria, tai jis nepasitiki šia išvada“, – konstatavo T.Janeliūnas.
Politologas pripažino, kad tokia situacija sunkiai paaiškinama. „Kaip bus argumentuojama, kodėl nepasitikima Konstituciniu Teismu?“, – retoriškai klausė jis.
Kaip bus argumentuojama, kodėl nepasitikima Konstituciniu Teismu?
„Vienintelis hipotetinis variantas yra tai, kad kažkas bando susidoroti su Seimo nariu ir dėl politinių paskatų pakreipė visą apkaltos inicijavimo procesą. Seimas, šiuo atveju, yra tokia institucija, kuri neleidžia tam susidorojimui įvykti. Bet čia ne tokia situacija. Tai elementarus nesugebėjimas suvokti konstitucinių procesų“, – sakė T.Janeliūnas.
Jo teigimu, jei atsakomybės klausimas būtų suvokiamas labai jautriai, tai galėtų vesti į KT pirmininko ir visų teisėjų atsistatydinimą arba Seimo pirmininko atsistatydinimą.
„Bet greičiausiai to nematysime. KT nereaguos. Gal bus neutralūs pasisakymai apie Seimo galimybę balsuoti taip, kaip atrodo. Seimo pirmininkas viską bando aiškinti skirtingomis pažiūromis, frakcijų nuomonėmis. Jis negali Seimo laikyti kaip vienalytės institucijos.
Visgi, manau, kad tai yra svarbus ir neatliktas Seimo pirmininko darbas, nes tai nėra ideologijomis, programomis ar interesais sprendžiamas klausimas. Tai yra konstitucinis veiksmas, kurį reikia patvirtinti. Jokie ideologiniai skirtumai čia neveikia, toks argumentas yra niekinis“, – darė išvadą T.Janeliūnas.
