Pasigedo prezidento iniciatyvų
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorė M.Šešelgytė teigė, kad metinis pranešimas per daug nenustebino ir nesukrėtė inovacijomis.
„Labai panaši į praėjusių metų kalbą, ko gero, šiandieninis kontekstas yra šiek tiek pasikeitęs ir tas kontekstas diktavo tuos pokyčius, kurie ir yra šiųmetinėje kalboje, lyginant ją su praėjusia“, – 15min specialioje laidoje aptarti metinį G.Nausėdos pranešimą teigė ji.
Pasak jos, kalba buvo skirta konstatuoti iššūkiams, su kuriais susiduria valstybė, tačiau nebuvo pateikta galimų sprendimo būdų.
„O kokios prezidento iniciatyvos bus sprendžiant šitas problemas, reaguojant į šiuos iššūkius, kokios iniciatyvos bus siūlomos ir kokie žingsniai bus siūlomi? To kalboje nelabai buvo“, – pažymėjo ji.
Nors pranešimo kryptys buvo aiškios – Gerovės valstybė, socialiniai iššūkiai, nepasitikėjimas politikais, švietimo klausimai, – pasirinktas esą tik stebėtojo vaidmuo.
„Prezidentas veikiau renkasi stebėtojo vaidmenį, perduodamas atsakomybę kitiems“, – kalbėjo M.Šešelgytė.
Turėjo progą pasisakyti dėl EVT
Pasak jos, ypač iniciatyvos trūko užsienio politikos klausimais.
„Man pritrūko akcento Europos politikai. Visgi tik visuomenėje vykstantis ginčas, o kas turėtų vykti į Europos Vadovų Tarybą, iškėlė daug klausimų. Prezidentas galėjo pasinaudoti galimybe ir pasakyti, kas Lietuvai svarbu ir ko jis imsis Europos politikai, nes tai Lietuvai yra labai svarbu“, – akcentavo ji.
Kaip pozityvią prezidento kalbos dalį politologė įvertino prezidento dėmesį Žaliojo kurso politikai.
„Tai viena iš Europos politikos iniciatyvų. <...> Paskutiniu metu prezidentas yra matomas šioje srityje ir čia galėtų būti ta sritis, kur galima būtų pasiūlyti labai konkrečių dalykų.
Ką aš išgirdau, tarkime, apsauginių teisės aktų ir ekonominių sandorių, viešųjų pirkimų vertinimas, ką prezidentas siūlo, man atrodo, tai yra labai svarbi ir sveikintina iniciatyva“, – 15min sakė politologė.
Žaidžia populizmo korta?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A.Lašas teigė, kad prezidentas „užčiuopė mūsų valstybės pulsą“, paminėjo klausimus, kurie yra aktualūs visuomenei, už tai galima sveikinti.
Tačiau stebėjosi skirties tarp gerųjų rinkėjų ir piktųjų politikų išryškinimu.
„Kas įdomu man, prezidento atsitraukimas tam tikras ir žaidimas tarp tokių gerų, darbščių žmonių, rinkėjų ir nelabai gerų, piktų, besibarančių, Lietuvą skaldančių politikų.
Šitas aspektas dažną kartą būna naudojamas politikų, bet ypač tokių į populizmą linkusių politikų, kurie priešina tuos dalykus, nes iš esmės žmonės balsuoja už tuos politikus, nes jie ateina, yra iš tos pačios visuomenės. Ta brėžiama skirtis <...> keistai atrodo“, – prezidento metinę kalbą vertino politologas.
Be to, prezidentas, akcentuodamas vieną problemą, esą nepastebi iš to kylančių įtampų.
Pavyzdžiui, kalbėdamas apie ilgai per nuotolį mokytus vaikus ir to neigiamą įtaką jų žinioms ir psichinei sveikatai, tuo pačiu metu G.Nausėda akcentavo, kad reikia stiprinti savivaldą.
Tačiau, pasak A.Lašo, būtent dėl to, kad atsakomybė buvo atiduota savivaldoms, situacija nebuvo suvaldyta.
„Jeigu tu nevaldai ir savivalda pati sprendžia, tai ir įvyksta chaosas“, – pažymėjo jis.
„Tos įtampos, kurias jis išryškina, pats ir žaidžia su tomis įtampomis, pasirinkdamas vienais atvejais sau naudingą pusę, tarsi nematydamas, ar nenorėdamas matyti, kad tai irgi kelia tą pačią įtampą. Tai yra problema, tai nėra toks lengvas sprendimas.
Šiuo atveju buvo pasižaidimas su populiariomis temomis, nematant, kad kiekvienas sprendimas atneša tam tikras įtampas. Tokio kompleksiškumo man truputėlį pritrūko“, – 15min argumentus dėstė jis.
Pasigedo temos apie migraciją
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad prezidento kalboje itin mažai buvo kalbama apie migracijos problemas. Esą tai yra tema, kuri dingo iš viešojo lauko, tačiau pati problema neišnyko.
Kompleksiškumo man truputėlį pritrūko.
„Ilgą laiką mes kalbėdavome apie migracijos problemas, emigracija, imigracija, kažkaip dabar ta tema visiškai dingo, bet Lietuvoje klausimas yra labai aktualus, susijęs bendrai ir su šeimos politika, vaikais, parama šeimoms, vaikų auginimui.
Tie klausimai man kažkur praslydo, nors Lietuvai tai labai aktualios temos, kurios toliau siejasi su kitomis temomis, su mokesčių politika ir švietimu. Šitų temų aš pasigedau“, – teigė jis.
