Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabartinė valdančioji koalicija po spalį vyksiančių rinkimų gali prarasti daugumą, o opozicijoje esantys socialdemokratai įstatymams nepritarė.
„Kadangi balsų dauguma Seime tikrai nėra įtikinanti, o dabartinės partijos, kurios yra valdžioje, daug vietų ar parlamentinės daugumo naujame Seime tikėtis negali, tai yra yra didelė tikimybė, kad rudenį arba kitų metų pradžioje diskusija dėl Visagino atominės elektrinės projekto bus atnaujinta ir naujas Seimas gali revizuoti dabartinius sprendimus“, – BNS sakė politologas Algis Krupavičius.
Pasak jo, toks scenarijus jau turi precedentą – energetikos bendrovę „Leo LT“, kuri buvo įsteigta socialdemokratų valdymo metais, bet į valdžią atėjus konservatoriams – išardyta, abejojant skaidrumu.
A.Krupavičiaus teigimu, svarbi šiuo klausimu bus prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija. Jo nuomone, „prezidentė nėra iki galo užtikrinta“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovas Tomas Janeliūnas sakė, kad iki šiol vykęs atominės elektrinės projekto politinis procesas neužkerta kelio priimtų įstatymų peržiūrai po rinkimų.
„Tai, kad socialdemokratai iš esmės pasišalino, nedalyvavo balsavime, rodo, kad jie bando kiek įmanoma atsiriboti nuo dabartinės situacijos, ir, matyt, jei turės galimybių po rudens rinkimų tikrai imsis bent jau įstatymo pataisų. Visi požymiai rodo, kad rudenį tikriausiai prie šitų klausimų bus grįžta dar kartą“, – sakė jis.
Pasak T.Janeliūno, ketvirtadienį įvykęs balsavimas vainikuoja dabartinės Vyriausybės pastangas ir nuveiktą darbą plėtojant VAE projektą. Politologas taip pat pripažino, kad projekto ateičiai svarbi, nors ir ne lemianti, bus D.Grybauskaitės laikysena.
„Manau, kad prezidentė rems nuoseklumą ir iš būsimų valdančiųjų partijų to tikėsis. Įsivaizduoju, kažkokį spaudimą Prezidentūra tikrai darys. Tai galėtų būti vienas reikšmingesnių faktorių kažkiek garantuosiančių šio projekto tęstinumą. Tačiau vien to neužteks. Kokia bebūtų prezidentės laikysena, koks bebūtų spaudimas, ji viena su savo komanda tikrai negarantuos, kad šis projektas bus įgyvendintas“, – sakė T.Janeliūnas.
Lietuvos politologų asociacijos viceprezidentas Alvidas Lukošaitis BNS sakė, kad strateginė būsimos jėgainės svarba nepaneigia šio klausimo „konfliktiškumo“.
„Akivaizdžiai matome, kad politinių jėgų parlamentinių partijų balsai priimant šitą sprendimą išsiskyrė. Nepaisant priimto sprendimo sudėtinga kalbėti apie politikos tęstinumą. Deja, šio klausimo strategiškumas neatmeta, nepaneigia jo konfliktiškumo. Čia ir yra didžioji problema ir ne pirmą kartą, kad tokios reikšmės, tokio svorio klausimai, atsidūrę mūsų politinėje darbotvarkėje, niekaip nesutaiko, nepriverčia susitarti svarbiausių politinių jėgų“, – teigė jis.
Pasak politologo, nepaisant kalbų, jog informacijos apie projektą yra pakankamai, tačiau išlieka problema, kad plačiajai visuomenei nepaaiškinama taip, kad „žmonės patikėtų tokiais projektais“. Lemiamas vaidmuo šiuo atžvilgiu, anot jo, teks šalies vadovei.
„Jei yra sunkūs, problemiški, sudėtingi klausimai, jo į priekį stumia politiniai autoritetai. Politikoje autoritetą sukrauna ir išreiškia rinkėjų pasitikėjimas. Šiandien mes matome, kad šito pasitikėjimo ir paramos prezidentė turi daugiausiai. Stumiant šito projekto įgyvendinimo idėją į priekį didesnės jėgos aš nelabai įsivaizduoju. Be abejo, didžiulis, lemiamas vaidmuo šiandien yra prezidentės“, – sakė A.Lukošaitis.
Seimas ketvirtadienį pritarė naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybai ir davė leidimą pasirašyti koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju į naująją jėgainę Japonijos korporacija „Hitachi“.
Galutiniai investiciniai sprendimai turėtų būti priimti 2015 metais. Tikimasi, kad projekte taip pat dalyvaus Latvija ir Estija, o jėgainė elektrą pradės gaminti 2020-2022 metais.
