Skirtingose Lietuvos vienmandatėse apygardose sekmadienį susirungs 42 konservatorių partijos nariai, 40 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų, 21 socialdemokratas (LSDP), 12 Liberalų sąjūdžio (LRLS) narių, 5 Darbo partijos (DP) ir 4 „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) nariai, po 2 iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos laisvės sąjungos.
Po vieną narį Seimo rinkimų ringe liko iš Lietuvos žaliųjų partijos ir Lietuvos centro partijos. Už save kovos ir kandidatai, kurie išsikėlė patys – Algirdas Paleckis, Bronislovas Matelis, Raimundas Martinėlis, Darius Kaminskas ir Povilas Urbšys.
Rezultatus nulems rinkėjų aktyvumas
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala mandatus partijoms dėlioja taip: konservatoriai, jo nuomone, surinks 42–45 mandatus, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 38–40 mandatų, socialdemokratai – 20–25 mandatus, Liberalų sąjūdis – 10 mandatų, LLRA-KŠS – galbūt 6, o „Tvarkos ir teisingumo“ partija liks su 5 daugiamandatėje apygardoje iškovotais mandatais.
„Viskas labai priklausys nuo rinkėjų aktyvumo. Jei jis bus toks, koks ankstesniais metais, šiek tiek daugiau mandatų turėtų surinkti konservatoriai“, – sako L.Kojala.
Viskas labai priklausys nuo rinkėjų aktyvumo. Jei jis bus toks, koks ankstesniais metais, šiek tiek daugiau mandatų turėtų surinkti konservatoriai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) instituto direktorius Ramūno Vilpišausko teigimu, atsakymą į klausimą, kiek mandatų po Seimo rinkimų gaus partijos, žino tik Palmira. R.Vilpišauskas spėlioti nesiryžta, tačiau pergalę prognozuoja konservatoriams. Tokios pat nuomonės laikosi ir VU TSPMI dėstytoja Ainė Ramonaitė.
Politologas Lauras Bielinis partijų rikiuotę, atsižvelgdamas į mandatų skaičių, dėlioja tokia tvarka: konservatoriai, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, socialdemokratai, Liberalų sąjūdis, LLRA-KŠS, partija „Tvarka ir teisingumas“. Politologas abejoja pastarosios partijos sėkme ir jos rinkėjus įvardija kaip visiškai pasimetusius, pasyvius – priešingai nei liberalų rinkėjus, kurie, jo teigimu, yra aktyvūs ir jauni. L.Bielinis taip pat, kaip ir kiti politologai, sako, kad rinkimų rezultatai priklausys nuo piliečių aktyvumo.
„Nepaisant to, kad konservatoriai neturi rinkiminio rezervo (rinkėjai antruoju pasirinkimu balsuoja už valstiečius), jie turės daugiau mandatų, – prognozuoja L.Bielinis, – o už „valstiečius“ balsuos ta rinkėjų dalis, kuri nežino, ką pasirinkti“.
R.Urbonaitė: A.Paleckis pateks į Seimą
Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė sako, kad gyventojų aktyvumą rinkimuose nuspėti sudėtinga.
„Mažesnis rinkėjų aktyvumas bus palankus TS-LKD, kurių rinkėjų mobilizacija įprastai būna daug didesnė ir jie antrajame ture aktyviai balsuoja už savo kandidatus. Didesnis aktyvumas bus palankus LVŽS, nes jie vyrauja ir kaip antrasis pasirinkimas“, – teigia R.Urbonaitė.
Mažesnis rinkėjų aktyvumas bus palankus TS-LKD, kurių rinkėjų mobilizacija įprastai būna daug didesnė ir jie antrajame ture aktyviai balsuoja už savo kandidatus. Didesnis aktyvumas bus palankus LVŽS, nes jie vyrauja ir kaip antrasis pasirinkimas.
Politologės spėjimu rinkimuose nugalės konservatoriai, tačiau LVŽS vis dar gali pateikti staigmenų – partijos kampanija sunkiai matoma regionuose. Ji taip pat žada sėkmę Naujosios Vilnios apygardoje į Seimą kandidatuojančiam Algirdui Paleckiui.
„Yra keletas TS-LKD ir LVŽS porų, kur nugalėtoją itin sunku nuspėti, todėl tai gali keisti ir laimėtų mandatų skaičių, bet preliminariai TS-LKD turėtų turėti apie 41–45, LVŽS – 39–43, LSDP – 21–22, LRLS – 12–13, LLRA-KŠS – 8, TT – 8–9, Darbo partija 2 mandatus. Taip pat turėtų išeiti Aušra Maldeikienė, Povilas Urbšys ir A.Paleckis“, – sako R.Urbonaitė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas mandatus partijoms dalija taip: TS-LKD – 40–45, LVŽS – 30–35, LSDP – 20–25, LRLS – 10–15, LLRA-KŠS – 8, TT – 6–7 mandatai.
G.Česnakas: neabejotinai laimės LVŽS
Kitas VDU dėstytojas Giedrius Česnakas, kitaip nei daugelis, pergalę žada Valstiečių ir žaliųjų sąjungai.
„Neabejotinai daugiausiai vienmandačių apygardų laimės LVŽS ir tam yra keletas priežasčių. Didelėje dalyje apygardų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai rungiasi su TS-LKD partijos kandidatais, todėl daroma prielaida, kad rinkėjai, kurie balsavo už socialdemokratus, Darbo partiją, „Tvarką ir teisingumą“, o taip pat protesto sąrašus, rinksis LVŽS kandidatus. Aišku, čia sėkmė priklausys ir nuo rinkėjų mobilizacijos“, – teigia G.Česnakas.
Politologas 48–52 mandatus skiria Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, 40–43 – konservatoriams, 20–24 – socialdemokratams, 9 – liberalams, 7–8 – „Tvarkos ir teisingumo“ partijai, 8 – LLRA-KŠS, 2 – Darbo partijai.
Priešingai nei R.Urbonaitė, Naujosios Vilnios apygardoje jis pergalę žada ne Algirdui Paleckiui, o konservatorei Monikai Navickaitei. Taip pat trims kandidatams, kurie išsikėlė patys – Nagliui Puteikiui, Raimundui Martinėliui ir Dariui Kaminskui.
L.Gudžinskas: liberalai koalicijoje nereikalingi
G.Česnakui antrina VU TSPMI docentas Liutauras Gudžinskas. Pergalę rinkimuose jis pranašauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir spėja, kad „Tvarka ir teisingumas“ surinks daugiau mandatų nei LLRA-KŠS. L.Gudžinsko nuomonė tokia: 43 vietos Seime teks LVŽS, 39 – konservatoriams, 22 – socialdemokratams, 14 – liberalams, 9 – „Tvarkai ir teisingumui“, 8 – LLRA-KŠS, likusieji pasidalintų 6 vietas.
„Tokiu atveju LVŽS tampa visiškais padėties šeimininkais. Tai yra, arba priverčia nusileisti konservatorius ir formuoja koaliciją su jais ir premjeru „valstiečiu“ (liberalai tampa apskritai nereikalingi – būtų pernelyg gremėzdiška koalicija), arba susitaria su socialdemokratais ir pasikviečia lenkus. Tokia koalicija turėtų apytikriai 73 mandatus ir būtų klasikinis minimaliai laiminčios daugumos koalicijos (labiausiai būdingas Lietuvai) variantas“, – savo feisbuko paskyroje rašo politologas. L.Gudžinsko nuomone, konservatorių, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei liberalų koalicija mažai reali.
„Ne tik dėl iššūkių suderinti programines nuostatas, bet paprasčiausiai tokia koalicija būtų smarkiai išpūsta – virš 90 mandatų. Tai tiesiog per daug. Jau greičiau bus „vaivorykštinė koalicija“ nei susiklostys tokia situacija“, – teigia VU TSPMI docentas.
M.Jastramskis: bus lygiosios
Dar vienas VU TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis Valstiečių ir žaliųjų partijai bei konservatoriams žada lygiąsias. Jo nuomone, galutinė Seimo rinkimų lentelė atrodys taip: TS-LKD ir LVŽS įgis po 43 mandatus, LSDP – 22, LRLS – 13, „Tvarka ir teisingumas“ – 8, LLRA-KŠS – 8, Darbo partija – 2. Vienmandatėse apygardose, docento teigimu, pasiseks Aušrai Maldeikienei ir Algirdui Paleckiui.
„Ar bus kitaip? Aišku bus kažkiek, gal net ir
daug kitaip. Vėl nutiks kažkas netikėto, dalis rinkėjų ateis, dalis liks namuose, kai kuriose apygardose viena partija turės atsitiktinę sėkmingų įvykių seką ir tai nusvers galutinį rezultatą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo M.Jastramskis.
Po pirmojo rinkimų turo konservatoriai užsitikrino 20 Seimo nario portfelių, LVŽS – 19, socialdemokratai – 13, liberalai – 8, LLRA-KŠS bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5. Apie antrąjį rinkimų turą nebereikia galvoti konservatorei Ingridai Šimonytei ir LLRA-KŠS nariams – Česlavui Olševskiui bei Leonardui Talmontui, kurie vietą Seime iškovojo jau per pirmąjį rinkimų turą.
Tiesa, dėl savo mandatų dar nėra tikra ir „Tvarka ir teisingumas“. Policija tiria balsų pirkimą Šilutėje. Įtariama, kad balsai buvo perkami „Tvarka ir teisingumo“ partijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaryta komisija kitą savaitę priims sprendimą, ar balsų pirkimas turėjo įtakos rezultatams. Jeigu bus nuspręsta iš "Tvarkos ir teisingumo" atimti 5 daugiamandatėje apygardoje iškovotus mandatus, juos proporcingai pasidalins kitos 5 proc. barjerą įveikusios partijos.
