„Aš manau, kad turbūt turėtų atsirasti konsensusas, kad tiesioginių merų rinkimų reikia, bet kur gali būti iššūkis, tai sutarti dėl teksto, kuris būtų tame 119 straipsnyje, kaip jis turi būti pakeistas. Aš manau, dėl to ginčų gali būti nemažai ir tų iečių bus sulaužyta turbūt ne viena“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė sakė, jog susitelkti gali būti sudėtinga dėl esamos situacijos, kai didelės dalies politikų dėmesio pareikalauja koronaviruso pandemija.
„Yra politinių jėgų ne susikoncentravimas į vieną politinį klausimą, o yra labai išsklaidytos vienokios ar kitokios problemos, į ką dabar orientuojasi tiek pozicijos, tiek opozicijos politinės partijos, kadangi vienas dalykas, yra covidas, covidas, kuris sutelkia ir įtraukia dėmesį – į tiek vakcinavimą, tiek į valdymą“, – kalbėjo ji.
„Papildomų klausimų gausa, ko gero visame kontekste – sunku pasakyti, ar bus skirta pakankamai dėmesio ir pajėgumų politinių, kad būtų sprendžiamas šitas klausimas“, – sakė politologė.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą būtina, kad už ją dukart balsuotų ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.
Problemą užprogramavo politikai
Politologės pastebėjo, jog pirmadienį KT paskelbtas verdiktas nebuvo netikėtas ir nuo pat tiesioginių merų įteisinimo įstatymuose buvo keltas klausimas, ar tai atitinka Konstituciją.
„Buvo iš anksto žinoma, kad ne visiškai atitiko sprendimas įvesti tiesioginius mero rinkimus Konstituciją. Tai buvo žinoma seniai. Problema yra tokia, kad tiek iniciatoriai, tiek pats įstatymo taisymas, jis parodė, kad Lietuvoje teisėkūros procesas pakankamai stipriai šlubuoja ir paskui reikia imtis kažkokių teisinių priemonių, kad vienokios ar kitokios teisinės klaidos būtų pataisytos“, – sakė J.Novagrockienė.
R.Urbonaitė priminė, kad svarstant šį klausimą patys politikai pripažino, jog keisti Konstitucijai pristigo politinės valios, todėl buvo nueita paprastesniu keliu.
Sprendimas buvo pakankamai tikėtas, apie tai kalbėjo teisininkai.
„Sprendimas buvo pakankamai tikėtas, apie tai kalbėjo teisininkai, o jeigu prisimintume viso to priešistorę, kaip vyko diskusijos įvedant arba dėl tiesioginių rinkimų, klausimai dėl atitikties Konstitucijai buvo keliami pakankamai garsiai“, – sakė ji.
„Kitaip tariant, reikia pripažinti, kad šitą duobę iškasė ne KT, o išsikasė sau politikai tuo metu, nesugebėję tiesiog susitelkti, rasti politinę valią, o tada tiesiog padarę sprendimą nueiti pačiu lengviausiu keliu. Dabar viso to yra pasekmės gana aiškios“, – pridūrė politologė.
Mato prasmę įteisinti
Politologių vertinimu, po Konstitucinio Teismo sprendimo, politikai arba turi iki 2023 metų pakeisti Konstituciją ir joje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, arba grįžti prie tvarkos, galiojusios iki juos įvedant, kai merą išsirinkdavo patys tarybos nariai.
Pasak R.Urbonaitės, nors su tiesioginiais merų rinkimais neįvyko kažkokių didelių pokyčių nei aktyvumo, nei naujų politinių lyderių atsiradimo regionuose atžvilgiu, nors to laukta, jie atnešė teigiamų pokyčių.
„Mes turime suvokti, kad neįvyko su tais rinkimais kažkas tokio labai reikšmingo, labai pozityvaus. Nors, aišku, šiokių tokių tendencijų kaip didesnis įsitraukimas, debatų žiūrimumas, yra, aktyvesnė rinkimų kampanija. Bet aktyvumas nelabai padidėjo, dėl lyderių naujų radimosi irgi nemanau, kad tai susiję tiesiogiai su tiesioginiais merų rinkimais ir natūralu, kad kelti klausimus reikia, bet panašu, kad visi dabar susitaikė su tuo, kad turėtų būti tiesioginiai merų rinkimai, rinkėjai, kurie dalyvauja, prie to priprato“, – kalbėjo ji.
„Aš labai viliuosi, kad bus surastas konsensusas ir mes neturėsime situacijos, kai dėl politikų nesugebėjimo susitarti 2023 metais negalėsime rinkti tiesiogiai merų. Tai gali nutikti, bet tai bus visiškai politikų kaltė“, – pabrėžė politologė.
Pasak J.Novagrockienės, svarbu prisiminti motyvus, kodėl įvesti tiesioginiai rinkimai – dėl siekio padidinti rinkėjų aktyvumą, žmonių norą rinkti konkrečius žmones, o ne sąrašus. Jos vertinimu, merai tapo matomesni nacionalinėje politikoje.
„Kol kas labai neblogai sekėsi merams, jie yra matomi, žinoma, ir Lietuvos mastu, kas vyksta savivaldybėse, kai anksčiau galbūt dominuodavo trys didieji miestai. Dabar mes matome ir iš mažesnių miestų ateina vienokios ar kitokios žinios, kur visa Lietuva įsivaizduoja, kokios ten yra problemos, pasiekimai, ir panašiai“, – sakė ji.
Galima būtų spręsti ir kitas problemas
Nors tiesioginiai mero rinkimai išryškino ir tam tikras problemas – pavyzdžiui, situaciją, kai daugumą ir mero postą savivaldybėje laimi skirtingos politinės jėgos ir nepavyksta suformuoti daugumos – šis KT sprendimas galėtų būti proga iš esmės peržiūrėti problemas ir mero bei tarybos santykį.
Pasak J.Novagrockienės, galimybę imtis lyderystės persvarstant tiesioginius merų rinkimus turėtų Seime suburta darbo grupė, kuriai pavesta peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, nes joje dirba visų politinių jėgų atstovai.
KT pirmadienį pranešė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai. KT taip pat pabrėžė, kad nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo.
Konstitucijoje, anot KT, yra įtvirtintas lygus ir vienodas mandatas visiems išrinktiems politikams, nepaisant to, kaip jie išrinkti, ir jokių išimčių nėra numatyta.
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.