Politologų vertinimu, šis D.Grybauskaitės pranešimas buvo pirmas rimtas įspėjimas valdančiajai daugumai, kad jos klaidos yra matomos ir į jas reaguojama. Galimybės klysti nėra.
T.Janeliūnas: „Labai aiškūs pabaksnojimai“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad lyginant su praėjusių metų pranešimu dabartinė valdančioji dauguma visgi gavo mažiau kritikos strėlių nei buvusioji.
„Prezidentė neskuba kritikuoti valdžios, vyriausybės, nors, kita vertus, yra labai aiškūs pabaksnojimai pirštu į reformas, kurios tarsi pradėtos, bet pradėtos ne nuo svarbiausių dalykų“, – konstatavo T.Janeliūnas.
„Labai apibendrinus, man susidaro įspūdis, kad prezidentė dar nėra praradusi pasitikėjimo šia vyriausybe ir tiki, kad kai kurie dalykai bus ryžtingai sutvarkyti. Bet tai buvo paraginimas, kad būtų daroma tai, kas buvo žadėta“, – pridūrė politologas.
Eksperto teigimu, griežta prezidentės retorika turėtų veikti kaip įspėjimas, kad nevykstant permainoms viskas gali baigtis taip, kaip baigėsi su socialdemokratų vyriausybe, iš kurios taip pat buvo tikimasi rimtų pasikeitimų, tačiau viskas baigdavosi darbo grupių kūrimu ir minimaliais rezultatais.
T.Janeliūnas savotiška tradicija pavadino prezidentės D.Grybauskaitės abejingumą užsienio politikos pasikeitimams.
„Išskyrus vieną ar kitą metinį pranešimą, ypatingai po Ukrainos įvykių, užsienio politikai būdavo daugiau dėmesio skiriama. Dabar jau daugiau mažiau nusistovėjusi situacija, yra pasiekti tam tikri reikšmingi rezultatai kalbant apie NATO dėmesį Baltijos šalims. Nėra naujų akcentų“, – prezidentės poziciją komentavo politologas.
Išskyrus vieną ar kitą metinį pranešimą, ypatingai po Ukrainos įvykių, užsienio politikai būdavo daugiau dėmesio skiriama, – prezidentės poziciją komentavo politologas.
Politologo teigimu, Lietuvos prezidento metinis pranešimas nėra apibrėžto formato pasisakymas, tad palieka laisvę komentuoti ne tik savo veiklą, bet ir padėtį šalyje. Tuo naudojasi prezidentė D.Grybauskaitė.
„Kalbėti apie savo veiklą pasirenkami kiti formatai. Vakar buvo platinama informacija su konkrečiais statistiniais duomenimis: vizitų skaičiumi, pateiktų ar vetuotų įstatymų statistika... Pasirinktas toks stilius – metiniame pranešime kalbėti apie valstybės būklę, o prezidentės veiklą apibendrinti pranešimo žiniasklaidai formatu“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Politologas neprognozuoja, kad šis griežtas pranešimas valdančiųjų atžvilgiu gali įžiebti konfliktą tarp Daukanto aikštės ir Parlamento ar Vyriausybės.
„Vertinčiau tai kaip perspėjimo signalą, kad Vyriausybė tą pirmąjį savo veiklos pusmetį užsiėmė ne pačiais aktualiausiais klausimais. Įspėta, kad laikas grįžti prie svarbiausių reformų ir sprendimų, o ne užsižaisti kažkokiais smulkiais klausimais, kurie priešina visuomenę, kelia nepasitikėjimą Vyriausybe, Seimo dauguma. Pastarųjų savaičių konfliktai viešumoje nukreipė dėmesį nuo esminių problemų“, – metinį pranešimą apibendrino politologas.
V.Dumbliauskas: „Prezidentė įvardino klaidas, bet ką daryti – nepasiūlė“
Mykolo Romerio universiteto politologas, docentas daktaras Vytautas Dumbliauskas prezidentės metiniame pranešime pasigedo konkrečių siūlymų, kaip derėtų spręsti visas išvardintas problemas.
„Prezidentė įvardino valdančiosios daugumos darbus ir jų klaidas, bet ką daryti – nepasiūlė“, – stebėjosi V.Dumbliauskas. „Šita dauguma kažkokia ypatinga tikriausiai, nes prezidentė išvardino visa tai, kas kritikuojama žiniasklaidoje, ir dėl švietimo reformos, dėl šildymo lengvatų, urėdijų pertvarkymo, bet kaip tą daugumą paveikti, kas bus ta jėga, kuri tai pakeis, neatsakė, paliko jiems patiems spręsti“, – kalbėjo politologas.
„Dabartinė dauguma įsitikinusi, kad viską daro teisingai ir toliau tęs savo darbus“, – prognozavo jis.
Dabartinė dauguma įsitikinusi, kad viską daro teisingai ir toliau tęs savo darbus, – prognozavo jis.
V.Dumbliausko teigimu, prezidentės pastebėjimas, kad reformoms reikia ne tik jėgos, drąsos, bet ir proto, yra mažai ką sakantis.
„Iš kur tas protas atsiras? Ši dauguma yra labai keista. Politine prasme ši vyriausybė yra niekieno. Kas yra profesionalai? Tai valstybės tarnautojai, biurokratai ar diplomatai, kurie politiškai yra niekieno. Argi jie valstiečiai?“, – retoriškai klausė ekspertas, pastebėdamas, kad tikrų valstiečių žaliųjų ne tiek daug net ir pačioje Seimo frakcijoje.
Jo manymu, valstiečiai žalieji nereaguos į šią griežtą kritiką ir toliau tęs savo politiką. „Jie neabejoja savo veiksmais. Gal Seimo rudens sesijos metu jau bus kažkokia reakcija, bet iki tol, panašu, valdantieji nereaguos ir darys tai, ką sumanė“, – prognozavo jis.
„Jie yra teisuoliai. Veryga toks teisuolis, Karbauskis teisuolis... Tokie teisuoliai yra pavojingi visuomenei“, – teigė V.Dumbliauskas, pabrėždamas, kad prezidentė gali daryti įtaką bandydama klibinti konkrečius ministrus, kurių veiklą jau dabar vertinama neigiamai.
Politologas pritarė idėjai, kad D.Grybauskaitė ignoravo rimtas užsienio politikos problemas ir pasirinko kalbėti visuomenei aktualiomis vidaus politikos temomis.
„Ji atsiliepė į žmonių reakcijas ir sužaidė vidaus politikos temomis. Pranešimas populistinis, bet ne ta neigiama prasme. Tai labiau atsiliepimas į tai, kas liaudžiai rūpi, kas jai skauda“, – pastebėjo jis.
„Užsienio politikoje nuo praėjusių metų birželio įvyko daug dalykų – Brexit, JAV prezidento rinkimai, terorizmo banga didėja“, – pažymėjo V.Dumbliauskas, primindamas, kad šiuos globalius iššūkius prezidentė netiesiogiai paminėjo tik pirmajame sakinyje, tačiau vėliau nekonkretizavo.
„Gal tiesiog ji nenori gąsdinti žmonių, nes tos pačios Europos ateities modelių yra įvairių ir nemažai jų pesimistiniai“, – svarstė politologas.
L.Kojala: „Šiandien svarbiau sveikatos apsauga, socialinė politika, švietimas“
Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala nesureikšmino prezidentės abejingumo užsienio politikai metiniame pranešime.
„Tai nėra pirmas metinis pranešimas, kuriame užsienio politika nėra dominuojanti tema. Manau, tą sąlygoja ir faktas, jog strateginiais klausimais Lietuvoje yra platus politinis sutarimas – kitaip tariant, Vyriausybė, Seimas, prezidentūra dirba išvien, konstatuodami tuos pačius iššūkius bei priemones jiems spręsti, pavyzdžiui, didinti gynybos finansavimą, sugrąžinti šauktinius“, – kalbėjo L.Kojala.
„Be to, akivaizdu, jog didžiajai daliai visuomenės šiandien svarbesnės kitos sritys, ypatingai sveikatos apsauga, socialinė politika, švietimas, kurias bandymai reformuoti tampa aistrų objektu“, – pastebėjo politologas.
Jo manymu, prezidentės metinio pranešimo temoms įtaką padarė ir tai, kad Vakarų pasaulio lyderės pačios yra laukimo fazėje, nežinodamos, kokia bus situacija po svarbių rinkimų Europoje.
„Galiausiai, manau, daugelis Vakarų valstybių vis dar yra tam tikro strateginio laukimo fazėje – visi supranta, jog netrukus reikės priimti svarbius sprendimus, bet laukia svarbių rinkimų Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Konkretūs sprendimai brėš ir aiškesnę Donaldo Trumpo administracijos viziją mums aktualiais klausimais, tad skambūs pasisakymai vargu, ar reikalingi“, – konstatavo jis.
