2016 metų lapkričio 14-ąją pradėjusi valdyti valstiečių žaliųjų ir socialdemokratų koalicija sulaukė nemažai išbandymų ir pasikeitimų. Nesutarimai dėl veikimo valdančiojoje koalicijoje suskaldė Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Su „valstiečiais“ išvien dirbti koalicijoje likę buvę socialdemokratai sukūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).
Prie daugumos neoficialiai prisijungė ir bendradarbiavimo susitarimą prieš šių metų rudens sesiją pasirašę „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai. Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA) atstovai taip ir nepažadėjo lojalumo „valstiečiams“ ir jų lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Nors dažnai LLRA daugumai tapdavo lemiama atrama svarbiuose balsavimuose, pastaruoju metu vis dažniau Ritos Tamašunienės vadovaujama frakcija valdantiesiems atsuka nugaras.
Opozicijai ši kadencija jau prasidėjo problemomis. Nesurinkus pakankamo palaikymo, taip ir nepavyko išsirinkti opozicijos lyderio. Antrą pagal dydį opozicinę jėgą, Liberalų sąjūdį, nuolat krėtė teisme pradėta svarstyti politinės korupcijos byla bei Valstybės saugumo departamento (VSD) parengtų ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime pateiktų pažymų šleifas.
Seimo reputacijai nemenką smūgį sudavė socialdemokratų atstovo Mindaugo Basčio skandalas. Konstituciniam Teismui patvirtinus, kad šis Seimo narys sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, parlamentarai savo balsais išreiškė nepasitikėjimą ne jam, o KT išaiškinimui. Po šio balsavimo, nepaisant M.Basčio pasitraukimo, prie Seimo įvyko tūkstantinis protestas.
T.Janeliūnas: nesiskaitoma nei su opozicija, nei su kitais kritikais
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas, portalo IQ.lt politikos redaktorius Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad šis Seimas nėra itin išskirtinis savo bandymu stumti net ir daug pasipriešinimo opozicijoje ar visuomenėje sulaukiančius siūlymus, bet „šį kartą tai daroma dar agresyviau“.
„Tai daroma nesiskaitant ne tik su opozicija, bet ir kitais politiniais veikėjais“, – pastebėjo T.Janeliūnas, primindamas valdančiųjų bandymus atmesti prezidentės veto, nepateikiant jokių papildomų argumentų.
„Nekreipiama dėmesio į ekspertų rekomendacijas, perspėjimus dėl galimų neigiamų pasekmių, teisės principų pažeidinėjimų. Juntama nepagarba ne tik opozicijai, bet ir bemaž visiems, kurie bando nesutikti, prieštarauti valdančiosios daugumos iniciatyvoms. Ši nepagarba neturi precedento“, – sakė politologas.
Opozicija nesurado veikimo būdo
Paklaustas apie opozicijos vaidmenį šios kadencijos Seime, T.Janeliūnas konstatavo tai, kad „opozicija nesurado savo modus operandi“.
„Iš esmės nesurasta efektyvių būdų, kaip bandyti įgauti daugiau galios. Ne tos tiesioginės galios pagal frakcijų dydžius, bet įgauti viešosios galios, bandyti efektyviai, konkrečiais argumentais siūlyti alternatyvas daugumos teikiamiems pasiūlymams.
Nepavyko parodyti, kad jie ne tik sarkazmo ir memų kūrėjai, bet gali būti alternatyva dabartinei valdžiai
Nepavyko parodyti, kad jie ne tik sarkazmo ir memų kūrėjai, bet gali būti alternatyva dabartinei valdžiai. Trūksta nuoseklaus darbo rodant, kokią programą gali turėti opozicija ekonominiais, socialinės rūpybos, mokytojų atlyginimų klausimais“, – opoziciją sukritikavo politologas.
Jo teigimu, toks opozicijos elgesys suteikia galimybę ir valdantiesiems nusimesti dalį kritikos naštos bei rodant pirštu aiškinti, kad ir opozicija nieko doro nenuveikia, mėgaujasi tik savo pašmaikštavimais.
Įvardijo sėkmingas iniciatyvas
T.Janeliūnas įvardijo tris sėkmingus šios kadencijos Seimo darbus, pabrėždamas, kad jų negalima atskirti ir nuo Vyriausybės veikimo.
„Nemažai žadanti buvo valstybės įmonių pertvarkymo pradžia. Ypatingai kai kurių įsisenėjusių problemų sprendimas, kurių geriausias pavyzdys – „Lietuvos geležinkeliai“. Greitai ir efektyviai pertvarkytos kai kurios įmonės. Antras pavyzdys, tai gynybos išlaidų didinimas ir palaikymas nacionalinio susitarimo tarp partijų dėl gynybos finansavimo ir ateityje. Ilgalaikėje perspektyvoje žvelgiant, tai vienas iš svarbiausių sprendimų.
Gana neblogi buvo ketinimai ir mažinti socialinę atskirtį, kalbėti apie tokias priemones, kaip vaiko pinigai, suvokiant, kad būtent per šeimas galima tą paramą didinti, skatinti tas šeimas, kurios patiria didžiausią naštą kasdieniame gyvenime. Bet kol kas neaišku, kiek tai realiai turėjo ar neturėjo poveikio“, – kalbėjo politologas.
Neigiamais darbais T.Janeliūnas visų pirma įvardino sprendimus, kurie akivaizdžiai pažeidinėja teisėkūros, netgi Konstitucijos principus.
„Pradedant nuo referendumo įstatymų keitimo, atliekų deginimo įstatymo keitimų, kuris galiojantis retrospektyviai... Ir daugiausiai energijos ir laiko atimančios komisijos, kurios sprendžia ne Seimo kompetencijos klausimus. Jos didina įtampą ir neturi esminių rezultatų visuomenei“, – apie komisijų gausą šios kadencijos Seime kalbėjo politologas.
Karbauskis, Širinskienė, Bakas
Paklaustas apie tris ryškiausius Seimo narius, VU TSPMI dėstytojas išskyrė Ramūną Karbauskį, Agnę Širinskienę ir Vytautą Baką.
„V.Bakas pavasarį buvo itin ryškus. Jei A.Širinskienė ir R.Karbauskis visuomenėje pasižymėjo neigiamais aspektais, tai V.Bakas, vienas nedaugelio daugumos atstovų, sugebėjo pozityviai savo reputaciją kurti“, – pažymėjo jis.
Opozicijoje ryškių Seimo narių T.Janeliūnas nepastebėjo. Jis pakartojo, kad opozicija susiskaldžiusi: liberalai rūpinasi savo išlikimo reikalais, o konservatorių gretose matomas nebent Gabrielius Landsbergis.
„Jis rodydavosi kaip opozicijos atstovas, nors negaliu pasakyti, kad jam ta funkcija labai gerai sektųsi. Per šituos pora metų G.Landsbergis kokybiškai savo statuso nepakeitė. Tas laikotarpis jam, kaip politikui, buvo pakankamai tuščias. Būdamas vienos iš didžiausių partijų vadovu jis neišvengiamai pritraukė daug dėmesio, bet vargu ar jis vystosi kaip politikas, kuris visuomenėje matomas kaip tas lyderis, kurį galima remti bet kokiuose rinkimuose“, – teigė politologas.
Vargs, kad išsaugotų daugumą
Paprašytas paprognozuoti, kas laukia Seimo antroje kadencijos pusėje, T.Janeliūnas pripažino, kad artėjančių rinkimų faktorius bus svarbus.
„Ir pavasario rinkimai, ir galvojimas apie ateinančius Seimo rinkimus turės didelę įtaką. Manyčiau, kad didelę įtaką darys ir pastangos tiesiog išlaikyti daugumą, 71 balsą ar kiek didesnę persvarą.
Manyčiau, kad didelę įtaką darys ir pastangos tiesiog išlaikyti daugumą, 71 balsą ar kiek didesnę persvarą
Matome, kad tos pastangos gali pareikalauti daug energijos, beprasmių ginčų, bandant papirkti vieną ar kitą frakciją, atskirus narius. Šie veiksmai visuomenei ar valstybei neturi jokios teigiamos įtakos“, – dėstė jis.
R.Urbonaitė: reformos be turinio
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė 15min teigė, kad nėra teisūs nei skelbiantys katastrofines nuotaikas, nei matantys ženklius pokyčius.
„Matome, kad kalbama apie reformas, bet ne apie jų turinį. Kartais techniniai dalykai įvardinami kaip reformos. Atsiranda laiko šunų lojimo analizei, bet nerandama svarbiems dalykams – kad ir rinkimų kampanijų skaidrinimui, visuomeninių rinkimų komitetų klausimams“, – kritiškai apie pusę Seimo kadencijos darbą kalbėjo politologė.
„Stebint Seimo posėdžius galima pastebėti, kad politikai nepakilo aukščiau ir komunikavimo kultūros prasme. Yra daug asmeniškumų, trumpalaikių politinių kovų, kurios neduoda jokio rezultato, – darė išvadą R.Urbonaitė. – Kiek metų tas pats Gražulis yra Seime?“.
Yra daug asmeniškumų, trumpalaikių politinių kovų, kurios neduoda jokio rezultato
„Nematomi“ Seimo nariai
Jos manymu, Seimo įvaizdžio negerinančių personažų buvo visose kadencijose, tačiau šioje padaugėjo „nematomų“ Seimo narių, kurie dažniausiai tik spaudinėja balsavimo mygtuką.
„Šitame Seime tos tyliosios zonos yra nemažai, o ta aktyvioji yra tarpusavyje arši, bet nepasiekia rezultato“, – konstatavo R.Urbonaitė.
Kaip ir T.Janeliūnas, MRU dėstytoja pastebėjo, kad opozicija garsiai šaukia, bet šių šauksmų dažnai neužpildo turiniu.
„Liberalų frakcijos dalis kartais išvis atrodo valstietiškai. To nesuvaldo ir Eugenijus Gentvilas, kuris užsiėmęs katastrofine situacija partijoje“, – kalbėjo ji. „Buvo atvejų, kai konsoliduota opozicija galėjo stabdyti kai kuriuos šios trapios daugumos sprendimus, jei būtų susirinkusi ir vieningai balsavusi“, – pridūrė R.Urbonaitė.
Matydami opozicijos silpnumą valdantieji dažnai griebiasi principo „jei nori, tai galima“. Tokiu pavyzdžiu tapo ir partijų finansavimo klausimo sprendimas, kai primygtinai buvo bandoma paskirti dotaciją nuo LSDP atskilusiems koalicijos partneriams socdarbiečiams.
„Norėjo ir ėjo per duris, langus, visais įmanomais būdais... Jei ne prezidentės veto, tai dar nežinia, kaip čia būtų pasibaigę“, – svarstė ji.
„Mes dar niekada tiek daug nediskutavome dėl Konstitucijos stabilumo, svarbos, kai tai provokuoja daryti patys Seimo nariai su savo pareiškimais, sprendimais... Tas požiūris į Konstituciją, kad galima pakeisti vieną ar kitą straipsnį, kartelę (referendumui) nuleisti, atrodo profaniškas“, – kalbėjo politologė.
Tas požiūris į Konstituciją, kad galima pakeisti vieną ar kitą straipsnį, kartelę nuleisti, atrodo profaniškas
Politikoje nesigaudė
Ji priminė, kad net pats Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra prasitaręs, kad ėjo į politiką nelabai žinodamas, kur eina.
„O tada spaudžiami mygtukai ir nesuprantama, kad tavo sprendimas parodo ne tik pritarimą ar nepritarimą vienam konkrečiam klausimui, bet tavo požiūrį į valstybės valdymą“, – pabrėžė R.Urbonaitė.
„Minties gylio prasme šis Seimas tikrai nepagilėjo ir netgi žengė žingsnį atgal“, – griežtai Seimo narių politinę kompetenciją įvertino politologė, pastebėdama, kad kol kas valdančiuosius gelbėja tik tai, kad jie neįsisuko į didesnius korupcijos skandalus.
Komisijų gausa
R.Urbonaitė, kaip ir T.Janeliūnas, atkreipė dėmesį į komisijų gausą ir jų aptakumą. Kai kurioms tyrimo objektas sugalvojamas jau patvirtinus komisiją balsavimu Seime.
„Pažiūri į komisijos pirmojo posėdžio darbotvarkę ir ten trys klausimai. Pirmas dėl pačios darbotvarkės, trečias – kiti klausimai. O antras – dėl pačios komisijos tyrimo objekto. Komisija jau seniai veikia, o objektas dar nėra aiškus. Šitie dalykai rodo nekompetenciją“, – pabrėžė ji.
Paklausta apie tris ryškiausius Seimo narius, R.Urbonaitė taip pat pasirinko R.Karbauskį, A.Širinskienę ir politinės korupcijos tyrimo komisijos dėka išgarsėjusį V.Baką.
„Mažai kas tikėjosi, kad A.Širinskienė atliks tą varomąjį vaidmenį, įgyvendinant nemažą dalį „valstiečių“ ar tiesiog R.Karbauskio darbų. Trečias žmogus lyg ir turėtų būti iš opozicijos, bet pasakyti, kad G.Landsbergis yra prie ryškiausių kadencijos politikų, aš nesiryžčiau.
Dėmesio centre labiau išlieka V.Bako figūra – ir dėl tyrimo, ir dėl dabartinių veiksmų, kai gana stipriai konfrontuoja savo nuomone frakcijoje. Jis yra vieno klausimo politikas, bet prisidėjęs prie to, kad „valstiečių“ reitingai laikytųsi ne taip žemai“, – teigė politologė.
„Opozicijoje kartais gerai pašmaikštauja Andrius Kubilius ar Ingrida Šimonytė, bet jie ryškūs stebint posėdžius, o ne bendrame kontekste“, – pažymėjo politikos mokslų ekspertė.
Nustums sudėtingus sprendimus
Paklausta, ar antroji kadencijos pusė bus pažymėta valdančiųjų bandymais įsiteikti rinkėjams ir pademonstruoti, kad „rūpinasi žmonėmis“, R.Urbonaitė sakė, kad politikų bandymas patikti rinkėjams yra savaime suprantamas dalykas.
„Mes kartais bandome pateikti, kad čia kažkas nenormalaus. Kaip ir kalbėdami apie politiką, valdžios siekį, suteikiame neigiamą atspalvį. Tada prisigyvename, kad reikia visuomeninių komitetų, kurie eina su nepartine vėliava“, – pastebėjo ji.
„Natūralu, kad norima užsitikrinti gyventojų paramą. Valdantieji turi daugiau instrumentų tai padaryti. Opozicijai lengviau ta prasme, kad ji nėra kaltinama dėl valdžios nesėkmių“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Politologė pastebėjo, kad kalbėdami apie rinkimų įtaką viešojoje erdvėje per mažai dėmesio kreipiame į artėjančius savivaldos rinkimus. „Užsitikrinimas valdžios savivaldybėse svarbus ir projektuojant galimybes artėjančiuose Seimo rinkimuose“, – teigė ji.
Šis rinkimų periodas, pasak jos, tikriausiai sustabdys būtinų, bet skausmingų sprendimų priėmimą. Dėl to kentės rimtesnės reformos ir strateginių tikslų įgyvendinimas.
„Matome tokias populizmo apraiškas kaip Seimo narių mažinimas. Šitokie dalykai vyks, o esminiai, sudėtingi klausimai, kurie gali sukelti nepasitenkinimą, bus nustumiami į šoną. Teisingai sakoma, kad jei nori daryti skausmingas, būtinas reformas, tai reikėtų daryti per pirmuosius metus. Deja, bet ši valdžia per pirmuosius metus dar turėjo mokytis ir sužinoti, kas yra politika“, – kalbėjo politologė.