„Maždaug vienas trečdalis Seimo narių pakeitė frakcijas ar partijas. Nuo 1992 metų tokio masto politinio turizmo nebuvo. Partinė sistema Lietuvoje yra nestabili“, – BNS sakė Kauno technologijos universiteto dėstytojas Algis Krupavičius.
Jam pritarė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Alvidas Lukošaitis, kuris ir teigė, kad dabartiniam Seimui būdingi „stiprūs judėjimai tarp frakcijų“.
Politologo nuomone, šis reiškinys yra didžiulė Lietuvos politinės sistemos problema.
Pašnekovai taip pat pažymėjo sudėtingą parlamento veiklą dėl jame atstovaujamų partijų gausos ir silpnų valdančiųjų.
A.Lukošaitis BNS teigė, jog „sudėtinga partinė sistema labai trukdė Seimo darbui, kalbant tiek apie teisėkūrą, tiek apie santykius su Vyriausybe“. Jo nuomone, šiuo metu nėra glaudaus parlamento kontakto su Vyriausybe.
Dėl Seimo darbo produktyvumo politologų nuomonės išsiskyrė.
A.Lukošaitis pabrėžė, jog dabartinio Seimo „teisėkūrinė veikla, žiūrint kiekybiškai yra šiek tiek ramesnė, nepaisant to, kad aktyvesni buvo atskiri Seimo nariai“.
Tuo tarpu A.Krupavičius Seimo darbą pavadino „intensyviu“ ir „chaotišku“. Politologo nuomone, šis Seimas pasiekė laikinųjų tyrimo komisijų steigimo rekordą. „Deja, didelė jų (laikinųjų komisijų - BNS) veiklos dalis baigdavosi išvadomis be pasekmių“, – BNS sakė KTU dėstytojas.
Abu politologų nesitiki, kad per likusius du kadencijos mėnesius Seimas galėtų nuveikti itin reikšmingų darbų.
„Nereikėtų tikėtis kapitalinių sprendimų. Deja, svarbių klausimų užsiliko: dėl savivaldos, politinių partijų politinių kampanijų finansavimo kontrolės, teismų įstatymų“, – likusius Seimo darbus vardino A.Lukošaitis.
A.Krupavičiaus nuomone, politikai visų pirma užsiims rinkimų agitacija: „Radikalių sprendimų laukti nereikėtų“.
2004 metais išrinkto Seimo kadencija baigsis lapkričio viduryje.
Seimo rinkimai vyks spalio 12 dieną.
