Pasikalbėti su trečią dieną Vilniuje prie svarbiausių šalies institucijų protestavusiais Didžiojo šeimos gynimo maršo dalyviais vyriausiasis prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais išėjo, kai jie susirinko prie prezidentūros rūmų.
Atrado savo žmones
Kadencijos pradžioje G.Nausėda buvo politikos naujokas, todėl nežinojome jo vertybinės linijos ir šalininkų, 15min sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas S.Spurga.
Tačiau dabar, jo teigimu, viskas ėmė ryškėti.
Esą P.Mačiulio susitikimas su mitinguotojais tik įrodė, kad gegužės viduryje per Didįjį šeimos gynimo maršą paleistas prezidento sveikinimas buvo skirtas tiesiogiai jo dalyviams ir tai, jog šalies vadovas reiškia jiems palaikymą.
„Prisiminkime ir iki to buvusias apklausas atitinkamais klausimais su tam tikra tendencija. Po to jis ir metiniame pranešime tarp eilučių, bet palietė šį klausimą, kad nereikia bijoti žmonių, kad turime gerbti Konstitucijos straipsnį dėl šeimos.
Dar vienas faktas – neseniai šią savaitę vykęs susitikimas kažkodėl tik su opozicijos atstovais, kurie, kaip žinia, dažniausiai laikosi panašios pozicijos. Ir dabar šis prezidento patarėjo susitikimas rikiuojasi į šių faktų eilutę", – sakė politikos ekspertas.
Nors gegužę vykusiame šeimos marše transliuota prezidento kalba buvo gana nuosaiki, ja prezidentas legitimizavo kai kuriuos prieštaringai vertinamus veikėjus ir patį mitingą, mano S.Spurga.
Taip ir čia, mano jis, – „pats pasirodymo faktas suteikia šitam susirinkimui daug jėgos“.
Prezidento paradoksas
Pasak S.Spurgos, tai, kad prezidento patarėjas su mitinguotojais kalbėjo apie apklausų, Referendumo įstatymo svarbą ir priminė vykimo į Europos Vadovų Tarybos klausimą – nieko naujo.
Šiuo atveju, jo manymu, yra svarbesnis ne žodžių turinys, o aplinkybės, kuriomis jie buvo ištarti.
Viena vertus, šiandieninis P.Mačiulio susitikimas su mitinguotojais esą reiškia, kad prezidentūra juos palaiko, nors vis dar sprendžiama, ar mitingas vyksta legaliai.
Kita vertus, S.Spurgos manymu, G.Nausėda šiuo gestu prašo protestuotojų palaikymo.
„Prezidentas atrado žmones, į kuriuos gali kreiptis, kurie jį geriausiai girdi ir supranta, tai jis dabar jau eis šituo keliu“, – teigė MRU docentas.
Kartu jis pridūrė, kad tai yra savotiškas paradoksas.
„Jeigu mes prezidento paklaustume, ar jis 100 proc. priima Europos vertybes, ar yra europietis ir pasisako už Lietuvos Europoje poziciją, ko gero, sakytų, kad taip, <...> o šiuo metu jis realiai yra kitoje vertybinėje pozicijoje“, – aiškino S.Spurga.
Praleido progą nubrėžti liniją
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas M.Jastramskis savo feisbuko paskyroje taip pat pastebėjo, kad prezidentas praleido progą „nubrėžti liniją“.
„Agresyvių, kraštutinių, antiliberalių judėjimų legitimavimas niekada nieko gero demokratijai nežada.
Suprantu prezidentūros siekį ieškoti aljansų ir Gitano Nausėdos norą būti perrinktam. Kaip ir matau, kad čia nuosekli linija su ankstesniais norais išbalansuoti, suderinti tai, kas ne visai suderinama.
Visgi. Kai vieną dieną Švedijoje kalbi apie žmogaus teises, o kitą patarėjo lūpomis sveikini protestuotojus, kurie nori išvaikyti parlamentą ir dar vakar rėkavo apie kartuves Seimo nariui – tai yra pavojingai praleista proga nubrėžti liniją“, – rašė politologas.
M.Jastramskio teigimu, daug ką galima aiškinti per galios kovas ir politinės patirties trūkumą.
Taip pat, jo manymu, prezidentūra į šeimos maršą nežiūri rimtai ir nemato jame pavojaus nei demokratijai, nei konstitucinei santvarkai.
„Visgi tokie žaidimėliai gali išslysti iš kontrolės. Hindenburgas irgi neplanavo kancleriu paskirti Hitlerį.
Pavyzdys kraštutinis ir hiperbolizuotas, bet daug dalykų nenumatytų istorijoje nutinka, o santvarkos Lietuvos ir Veimaro respublikos – turi panašumų“, – nuomonę dėstė VU TSPMI dėstytojas.
Nerodo lyderystės
Paklaustas, kodėl tik dabar išryškėjo prezidento vertybinė politika, S.Spurga teigė, kad G.Nausėda iki šiol savęs ieškojo ir tik dabar atrado sau tinkama nišą bei palankią poziciją.
„Jis, jeigu žiūrėsime bendrai, turbūt kaip asmenybė, kaip politikas, nori patikti daugeliui“, – sakė apžvalgininkas.
Tačiau, kaip pažymėjo MRU dėstytojas, politikui nepakanka išklausyti žmones ir pagal jų norus daryti sprendimus.
„Geri politikai turi turėti lyderystės savybių, turi kažkur vesti žmones, pamatyti į ateitį, matyti perspektyvą, tai prezidentas kol kas sunkiai priskiriamas prie tokių politikų“, – apibendrino S.Spurga.
