Performuotos Vyriausybės veidas keisis nedaug – Seimui pritarus, joje atsiras trys nauji ministrai: susisiekimo, vidaus reikalų ir žemės ūkio.
G.Nausėda kalbėjo apie tai, kad aktyviai dalyvaus Vyriausybės formavime. 15min kalbinti politologai mano, kad dalis prezidento norų keičiant ministrų kabineto sudėtį buvo patenkinti.
Kardinalių permainų neprognozuoja
Iki Seimo rinkimų lieka vos daugiau kaip metai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis nemano, kad per šį laikotarpį iš Vyriausybės galima tikėtis kokių nors esminių reformų įgyvendinimo.
Anot politologo, reikia tikėtis realistinių dalykų.
„Manyčiau, pirmiausia turime tikėtis, kad jie nesužlugdys vykdomų projektų ir pabandys bent jau ištaisyti, padaryti korekcijas tose ministerijų veiklose, kurios yra kritikuotinos arba ydingos. Tai būtų labai gerai. Aš tikrai nemanau, kad mes pamatysime kardinalias permainas, nes išties rinkimai sutelks visų dėmesį į tai, o ne į Vyriausybės veiklą“, – prognozavo VDU profesorius.
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius taip pat galvoja, kad iš atnaujintos Vyriausybės neverta tikėtis labai daug.
„Aš nieko nelaukiu. Manau, kad jeigu ką nors darys, tai jie galėtų truputį pradėtas reformas sutvirtinti, pagalvoti apie progresinių mokesčių paspartinimą, gal priimti kokius nors nutarimus dėl taršos. Kokių nors naujų proveržių nebus“, – spėjo apžvalgininkas.
Kita vertus, K.Girnius nemano, kad performuoto ministrų kabineto veikla stagnuos. Esą jos darbas bus daugmaž panašus kaip lig šiol.
Kartu VU TSPMI dėstytojas pabrėžė, kad artėjant Seimo rinkimams bus pagundų žengti populistinius žingsnius.
„Truputį atverti piniginę, tuo bandant pritraukti rinkėjus. Tai daro beveik kiekviena Vyriausybė. Tai aš neabejoju, kad ji mėgins tai padaryti. Tik bus klausimas, ar prezidentas gebės užtikrinti didesnę biudžetinę drausmę“, – pastebėjo K.Girnius.
Bus klausimas, ar prezidentas gebės užtikrinti didesnę biudžetinę drausmę.
Prezidento pagyros R.Masiulio „neišgelbėjo“
Prezidentu išrinktas G.Nausėda žadėjo aktyviai dalyvauti Vyriausybės formavime. Nors remiantis naujos valdančiosios koalicijos sutartimi krašto apsaugos ministro postas turėjo atitekti „tvarkiečiams“, pagal šalies vadovo pageidavimą, jį pavyko išsaugoti Raimundui Karobliui.
Nepaisant G.Nausėdos pagyrų, keisis susisiekimo ministras. Iš Roko Masiulio portfelį turėtų perimti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.
Kaip numato koalicinė sutartis, LLRA-KŠS deleguos naują Vidaus reikalų ministerijos vadovą – pateikta šios politinės jėgos frakcijos Seime seniūnės Ritos Tamašunienės kandidatūra.
Žemės ūkio ministro pareigų neteks Giedrius Surplys, kuriam G.Nausėda dar prezidento rinkimų kampanijos metu sakė turintis daug klausimų. Jo vietą turėtų užimti socialdarbietis parlamentaras Andrius Palionis.
Tuo metu kitas ministras, kuriam G.Nausėda taip pat nuolat pabrėždavo turintis klausimų, – socialinės apsaugos ir darbo – Linas Kukuraitis gavo prezidento „palaiminimą“ dirbti toliau.
Patenkinti G.Nausėdos interesai
L.Bielinio teigimu, žvelgiant iš pirmo žvilgsnio, performuojant Vyriausybę G.Nausėdos interesai buvo patenkinti.
„Suprantama, prezidentas turi dar ir daugiau kažkokių strateginių užmačių, bet šiuo atveju mes turime suvokti ir, ko gero, visi – tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek prezidentūroje – tą suvokia, kad paskutiniai metai iki rinkimų pirmiausia reikalauja sukurti kažkokią struktūrą, kuri galėtų daryti sprendimus ir veikti. Jeigu mes dabar diskutuosime apie ministrus, sakykime, ilgiau, mes praktiškai visai vasarai iki rudens sustabdysime Vyriausybės veiklą. Strategiškai tai būtų labai neefektyvu ir ydinga, nes valstybei reikia, kad ji funkcionuotų maksimaliai gerai“, – pabrėžė politologas.
Suprantama, prezidentas turi dar ir daugiau kažkokių strateginių užmačių, bet šiuo atveju mes turime suvokti ir, ko gero, visi – tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek prezidentūroje – tą suvokia, kad paskutiniai metai iki rinkimų pirmiausia reikalauja sukurti kažkokią struktūrą, kuri galėtų daryti sprendimus ir veikti.
Nors G.Nausėda pažėrė kritikos aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai, sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, L.Kukuraičiui, jų „neišbrokavo“.
Pasak L.Bielinio, kritikuoti reikia, be to, yra už ką. Jis mano, kad būtent diskusijos ir konsultacijos už uždarų durų greičiausiai davė atsakymą, kuris leido prezidentui padaryti išvadą, jog šie ministrai dar kažką gali padaryti.
„Jeigu to nebūtų, jis savaime, ko gero, dėl jų dar pakovotų“, – svarstė VDU profesorius.
Klausiamas, kiek potencialo gerai vadovauti ministerijoms turi būsimieji ministrai R.Tamašunienė, J.Narkevičius ir A.Palionis, o kiek jų atsiradimas Vyriausybėje – tik valdančiųjų pageidavimas, L.Bielinis sakė, kad apie tai spręsti sunku.
„Man sunku kalbėti apie juos, aš nelabai juos pažįstu. Nebent galėčiau pasakyti apie A.Palionį, kurį iš tikrųjų manau esant pakankamai pareigingą ir atsakingą, žinantį savo reikalą žmogų. J.Narkevičius ir R.Tamašunienė man labai nepažįstami, todėl būtų nekorektiška iš mano pusės kažką apie juos kalbėti“, – komentavo jis.
Tai, kad postą pavyko išsaugoti R.Karobliui, L.Bielinio nuomone, yra bendras susitarimas, leidžiantis maksimaliai susitarti dėl tinkamos kandidatūros, kuri atitiktų ne tik Vyriausybės, bet ir prezidento interesus bei matymą.
Turėjo poveikį
K.Girnius sakė, kad atnaujinant ministrų kabinetą šiek tiek atsižvelgta į G.Nausėdos nuomonę.
Pasak jo, nereikia būti naiviems – prezidentas negali nutarti, kas taps ministrais.
„Vis dėlto čia yra Seimo sprendimas. Prezidentas gali įsiterpti, klausimas – kiek. Paprastai prezidentai gal reikalauja, kad vieną ar kitą ministrą pakeistų. Šiuo atveju G.Nausėda truputį kitaip elgėsi, kai primygtinai reikalavo, kad R.Karoblis liktų. Normalu, kad atmeti netinkamus kandidatus, bet nenurodinėji, kas turi būti ministru“, – pažymėjo VU TSPMI docentas.
Šiuo atveju G.Nausėda truputį kitaip elgėsi, kai primygtinai reikalavo, kad R.Karoblis liktų.
Dėl to, kad R.Karoblis išsaugojo krašto apsaugos ministro postą, be atstovo Vyriausybėje liko „Tvarka ir teisingumas“. Nors šios partijos frakcija Seime yra vos vienu nariu mažesnė nei LLRA-KŠS, turėsiančios du ministrus, frakcija. Tiesa, išsaugoti frakciją „tvarkiečiams“ padėjo iš Seimo „valstiečių“ gretų pas juos perėjusi Audronė Jankuvienė.
Pasak K.Girniaus, galbūt galima sakyti, kad ir tai, jog ne koks nors LLRA-KŠS atstovas vyras, o R.Tamašunienė taps vidaus reikalų ministre, įvyko G.Nausėdos dėka.
Tad, K.Girniaus vertinimu, G.Nausėdos pageidavimai turėjo šiokį tokį poveikį ministrų kabineto sudėčiai.
„Ne tokį didelį, bet, sakyčiau, palyginus su ankstesniais prezidentais, gal truputį daugiau negu norma“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.
