Vytauto Didžiojo universiteto politologo Bernaro Ivanovu įsitikinimu, ateityje Vyriausybės ir prezidentūros santykiai tik prastės.
B.Ivanovas: prezidento galios formalios
„Aš tikrai nemanau, kad bus darna ar susitaikymas. Šito tikėtis naivu, bet štilis, šventės... Gal iki pavasario nusistovės ramesnė politinė dienotvarkė, o vėliau, manau, pamatysim rimtų politinių batalijų“, – svarstė jis.
B.Ivanovo manymu, po to, kai iš Vyriausybės nepasitraukė užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai, ministrų kabinetas rizikuoja prarasti daugiau narių.
„Vyriausybė atidėjo politinę amputaciją, ji nepaaukojo kelių pažeistų pirštų, rizikuoja prarasti daugiau. Prezidentūra šioje istorijoje užsirašė sau tašką, įsivaizduoja, kad jie yra laimėtojai. Ar jie laimėtojai? Laikas parodys“, – 15min komentavo politologas.
Išeities nėra tol, kol nebus priimtas principingas sprendimas pačioje Vyriausybėje.
Prezidentas, pasak jo, niekaip negali priversti ministrų pasitraukti:
„Jis negali niekaip priversti jų atsistatydinti, absoliučiai. Yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl prezidento galių formuoti Vyriausybę, jos absoliučiai formalios.“
„Išeities nėra tol, kol nebus priimtas principingas sprendimas pačioje Vyriausybėje <...>. Kol kas aš nematau nieko, kas galėtų paskatinti ją tai daryti, nebent kažkoks ekonominis elitas spusteltų“, – kalbėjo B.Ivanovas.
S.Spurga: išeitis viena – nesipešti
Prezidentas, pasak Mykolo Romerio universiteto politologo Sauliaus Spurgos, gali tik kritikuoti Vyriausybės narius, bet tai – ir viskas.
To įrodymas – situacija, kai G.Nausėda praėjusioje kadencijoje reiškė nepasitikėjimą interesus supainiojusiam buvusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, bet šis iš pareigų nesitraukė.
„Gali būti prezidento pareiškimai, kurie įvertina vieną ar kitą ministrą, bet mes turime praktiką ir praėjusioje kadencijoje, kai prezidentas aiškiai pasakė, kad jis nepasitiki kažkuriuo ministru, bet ministras neatsistatydino“, – komentavo S.Spurga.
Be to, jo vertinimu, šalies vadovas aiškios ir vienareikšmiškos pozicijos dėl užsienio reikalų ir susiekimo ministrų tolesnio darbo pareigose ir neišsakė.
Vyriausybės ir prezidentūros santykiai nepasitaisys, prognozavo S.Spurga:
„Prezidento ir Vyriausybės santykiai buvo įtempti ir, matyt, bus įtempti. Nei viena, nei kita pusė nepraleidžia progos pakritikuoti, išreikšti skirtingų pozicijų.“
Tai ar yra išeitis?
Jeigu norime duoti atkirtį nepalankioms tendencijoms, esančioms Rytuose, atkirtis gali būti tik vienas – nesipešti.
„Jeigu norime duoti atkirtį nepalankioms tendencijoms, esančioms Rytuose, atkirtis gali būti tik vienas – nesipešti, o išeiti prezidentui ir Vyriausybei, ministrei pirmininkei vieningai ir pareikšti dalykinę bendrą poziciją. Tai būtų reali kova“, – teigė S.Spurga.
L.Bielinis: vyks realių kaltųjų paieška
Kitaip į prezidentūros ir Vyriausybės santykį žvelgė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas Lauras Bielinis.
„Darbas ir toliau vyks normaliai, bus vykdomas bendradarbiavimas“, – prognozavo jis.
Politologas pažymėjo, jog šalies vadovas, pagal Konstituciją, neturi galių atleisti ministrų, gali nebent reikšti nepasitikėjimą. Bet ir tai esą nebūtų naudinga.
„Tai sukeltų dar vieną politinę įtampą ir chaosą“, – svarstė L.Bielinis.
Tolesni tyrimai, galų gale, realių priežasčių, realių kaltųjų paieška turės vykti toliau.
Jo įsitikinimu, tuo, kad ministrė pirmininkė nutarė išsaugoti esamą Vyriausybę, niekas nesibaigė:
„Tai tik pirmas žingsnis stabilizuojant situaciją, bet tolesni tyrimai, galų gale, realių priežasčių, realių kaltųjų paieška turės vykti toliau.“
„Surado iešmininką“
Po to, kai gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, o trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo, susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketino atsistatydinti.
Premjerė Ingrida Šimonytė ministrų atsistatydinimų nepriėmė ir, nors svarstė ir apie visos Vyriausybės pasitraukimą, ministrų kabinetą nutarė palikti tokį, koks jis yra.
Siekiant sumažinti reputacines rizikas, trauktis iš pareigų nusprendė valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
Prieš įsigaliojant sankcijoms, krovinių pervežimą vykdantys „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė „Belaruskalij“ avansus už kelis mėnesius į priekį, dėl to trąšos per Lietuvą keliauja iki šiol.
Prezidento vertinimu, iš pareigų patraukus „iešmininką“, tai yra M.Bartušką, ministrų mundurai netaps švarūs ir išplauti.
Jeigu galvojama, kad suradus paskubomis tą iešmininką, visų mundurai liks švarūs, išplauti, tai manau, kad tikrai taip nėra.
„Lieka neatsakyti klausimai dėl atskirų ministrų politinės atsakomybės. Jeigu galvojama, kad suradus paskubomis tą iešmininką, visų mundurai liks švarūs, išplauti, tai manau, kad tikrai taip nėra. Ir išeikite į gatvę ir paklauskite žmonių, jie jums turbūt atsakys tą patį“, – trečiadienį komentavo G.Nausėda.
Prezidento pasitikėjimas reikšmingas
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis teigė nejaučiantis šalies vadovo nepasitikėjimo.
Susisiekimo ministras M.Skuodis teigė, kad savo tolimesnio darbo be prezidento pasitikėjimo neįsivaizduoja. Jis reiškė viltį, kad turės galimybę su prezidentu pasikalbėti ir atsakyti į klausimus.
