Ekspertų manymu, šis susipriešinimas galėjo mobilizuoti ir nesisteminių, ir joms patekti į valdžią nenorinčius leisti tradicinių partijų rėmėjus.
„Bendrai galvojant, lyginant su kitomis šalimis ar su prezidento rinkimų aktyvumu, jis nėra didelis, bet lyginant su ankstesniais pora Seimo rinkimų, aktyvumas šiek tiek padidėjęs“, – BNS sekmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Anot jo, aktyvumo padidėjimą, kuris „nėra labai reikšmingas“, vis dėlto, matomas, pirmiausia galėjo lemti daugialypių krizių aplinka.
„Visų pirma, geopolitinė krizė po 2022 metų Rusijos plataus masto puolimo prieš Ukrainą ir su tuo susijęs padidėjęs visuomenės dėmesys bendriems reikalams, visų pirma – šalies gynybai, saugumui“, – sakė politologas.
„Taip pat – kitos įvairios pastaraisiais metais vykusios krizės. Nors COVID pandemija atslūgo ir buvo galiausiai suvaldyta, bet turėjome ir nelegalios migracijos krizę, ir įvairių politinių ginčų, susijusių su ekonominių sankcijų taikymu, ir Kinijos neoficialias ekonomines sankcijas Lietuvai, įvairius viešus ginčus tarp Vyriausybės ar Užsienio reikalų ministerijos ir prezidento“, – pridūrė R.Vilpišauskas.
Sekmadienį vykusio pirmojo rinkimų turo aktyvumas buvo penktas didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ir viršijo 2020 bei 2016 metų aktyvumą, atitinkamai siekusį 47,81 ir 50,64 procento.
Alternatyvūs kandidatai galėjo padėti ir sau, ir oponentams
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) viešosios komunikacijos katedros docento Igno Kalpoko teigimu, šiuose rinkimuose buvo nemažai poliarizacijos, ji galėjo pridėti balsų tiek nesisteminėms partijoms, tiek ir dabartiniams valdantiesiems.
„Jeigu anksčiau ta poliarizacija buvo arba tradicinės kairės–dešinės arba tradicinių partijų ir „gelbėtojų“ partijų pagrindu, čia mes matėme ir labai stiprią idėjinę, vertybinę poliarizaciją“, – sakė I.Kalpokas.
„Ypač pabaigoje matėme gana piktą rinkiminę kampaniją ir, man atrodo, tai galėjo šiek tiek mobilizuoti žmonių abiejose šito susipriešinimo pusėse, nes „mus puola“, – pridūrė politikos teorijos tyrėjas.
Poliarizaciją jis įžvelgė ir tarp tokių partijų kaip Liaudies partija ar „Nemuno aušra“ ir tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, raginusių burti „sanitarinį kordoną“ prieš radikalus valdžioje, bei Laisvės partijos.
„Viena vertus, naujos alternatyvinės jėgos įnešė naujų temų, kurios niekad nebuvo atstovaujamos ir galbūt tai pridėjo daliai rinkėjų noro ateiti į rinkimus. Kita vertus, įelektrinta atmosfera galėjo padėti kai kuriems dabartinių valdančiųjų rėmėjams, kurie buvo ne iki galo patenkinti šitais ketveriais metais, buvo svarstantys, susimobilizuoti ir ateiti balsuoti“, – kalbėjo I.Kalpokas.
Socdemų užsispyrimas – palankesnis konservatoriams
Anot R.Vilpišausko, rinkėjus galėjo mobilizuoti klausimas, kaip šį kartą pasirodys vadinamosios kraštutinės partijos, kurių atstovai išnaudojo prezidento rinkimų kampaniją savo matomumui sustiprinti.
„Tai tapo jiems platforma ateiti dalyvauti Seimo rinkimuose, turiu omeny poną (Eduardą – BNS) Vaitkų, poną (Remigijų – BNS) Žemaitaitį. Jų didesnis matomumas ir diskusijos dėl to, kiek jie gali sulaukti palaikymo, galėjo ir jų rėmėjus kažkiek mobilizuoti, ir tuos, kurie nenorėtų, kad jie surinktų daug balsų“, – sakė politologas.
Jo manymu, susipriešinimas tarp dabartinių valdančiųjų, ypač konservatorių, ir kitų opozicijoje esančių partijų taip pat galėjo mobilizuoti rinkėją.
Vis dėlto, socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pareiškimai, kad jos vedama partija neketina valdyti koalicijoje su konservatoriais, pasak R.Vilpišausko, galėjo išeiti į naudą pastariesiems.
„Jeigu jie patys, viešai siūlydami vaivorykštės koalicijos idėją ir tikėjosi išprovokuoti šitokią socialdemokratų reakciją, sakyčiau, jiems gana gerai galėjo pasisekti. Tačiau sunku pasverti, kiek vieša rinkimų kampanija, diskusijos tarp partijų galėjo padaryti įtakos, bet, manau, daliai rinkėjų padarė“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.
Iš viso į Seimą šiemet kandidatavo 1740 politikų, kandidatų sąrašus iškėlė 14 partijų bei viena koalicija.
Pirmadienio naktį paaiškės galutiniai rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kur renkama 70 parlamentarų. Didžiojoje daugumoje vienmandačių apygardų prireiks antrojo rinkimų turo, jis vyks spalio 27 dieną.
