Nors rinkimai buvo gana nesėkmingi ir Laisvės partijai, ji, politikos ekspertų vertinimu, turi daugiau perspektyvų nacionaliniuose rinkimuose, o sėkmingiausi rinkimai akivaizdžiai buvo socialdemokratams.
„Socialdemokratai yra akivaizdūs laimėtojai, dar jiems užtvirtino ta daug kam netikėta pergalė Vilniaus rajone“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis.
„Kalbant apie pralaimėtojus, karčiai saldus konservatorių yra pasirodymas: žiūrint į visą Lietuvą, tikrai reikia susirūpinti – penki merai vienai iš didžiausių partijų ir valdančiajai yra prastas pasirodymas, – sakė jis. – Kad ir kiek tu Vilniuje džiaugtumeisi pergale, kurį po daug metų susigrąžino Tėvynės sąjunga, faktas yra tas, kad buvo vadinamasis baudimo efektas – čia ne vien apie Lietuvą kalbame, valdančiosios daugumos pagrindinė partija gali būti baudžiama rinkėjų“.
Socialdemokratai rinkimuose iškovojo daugiausia –17 – merų postų, antri liko įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus – turės penkis merus.
Sostinėje po kovos su buvusiu meru „Laisvės ir teisingumo“ atstovu Artūru Zuoku rinkimus laimėjo konservatorius Valdas Benkunskas, partija iškovojo dar keturis merų postus, tačiau nėra patenkinta rezultatais, nes turės dvigubai mažiau merų, nei dabartinėje savivaldos kadencijoje.
„Jeigu pirmajame ture taip nepajutome tokio bendro balsavimo prieš valdančiuosius, ypač konservatorius, tai šitas labai pasijuto antrajame ture. Kitaip tariant, bendros rinkėjų nuotaikos, nusivylimas, labai stipriai sufonavo“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Pralaimėtojai – Darbo partija
Politikos ekspertai sutinka, jog prasčiausiai rinkimuose pasirodė Darbo partija ir Laisvės partija, likusios be merų.
Laisvės partija, pralaimėjus vienintelei mero posto dar siekusiai kandidatei Elektrėnų savivaldybėje parlamentarei Silvai Lenvginienei, liko be savivaldybių vadovų.
Darbo partijos kandidatai varžėsi antrajame ture Kėdainiuose ir Ukmergėje, tačiau tiek Viktoras Fiodorovas, tiek Rolandas Janickas liko antri.
Pasak politologų, jeigu „laisviečiai“ dar turi perspektyvų nacionaliniuose rinkimuose pasiekti geresnių rezultatų, „darbiečius“ išgelbėti galėtų nebent dar vienas buvusio pirmininko Viktoro Uspaskicho sugrįžimas.
„Turbūt šitų rinkimų apskritai didžiausia pralaimėtoja yra Laisvės partija ir Darbo partija, nors Darbo partija yra pralaimėtoja numeris vienas“, – sakė R.Urbonaitė.
M.Jastramskis taip pat teigia, jog net ir Kėdainiuose be mero likusi Darbo partija yra „visiškas pralaimėtojas“.
„Jie skęsta tarp opozicinių partijų gausos. Faktas yra tas, kad socialdemokratai įsitvirtino kaip pagrindinė opozicinė partija pagal įtaką ir populiarumą, „valstiečiai“ ir Demokratai pasirodė palyginti neblogai, o Darbo partijai tiesiog neturi kaip atkreipti dėmesio“, – kalbėjo jis.
„Manau, kad jie skęs tiesiog. Nenoriu daryti labai drąsių prognozių, bet manyčiau, kad jiems perspektyvos labai niūrios yra“, – pridūrė jis.
Kalbant apie pralaimėtojus, karčiai saldus konservatorių yra pasirodymas.
R.Urbonaitė taip pastebėjo, jog nėra aiški šios partijos tapatybė.
„Natūralu, kad jau mes matome visišką merų badą, tiesiog jų nebėra. (...) O kaip mes matome, be V. Uspaskicho ir Seimo rinkimuose pasirodyti yra labai sunku“, – sakė ji.
„Darbo partijai prognozės yra dar liūdnesnės. Aišku, galbūt Viktoras (Uspaskichas) grįš ir įvyks dar vienas prisikėlimas, ko neatmetu, bet kol kas panašu, kad jau jo faktorius irgi nelabai veikia“, – kalbėjo politologė.
Pasak TSPMI docento, Laisvės partijos „keliami klausimai yra nacionalinio lygmens“, todėl prastas pasirodymas savivaldos rinkimuose savaime nereiškia, jog jiems nepasiseks ir Seimo rinkimuose.
R.Urbonaitė taip pat mano, jog ši partija savivaldoje „neturėjo turėti daug vilčių“, nes kol kas neturi itin stiprių skyrių.
„Galų gale, tai nėra partija, kuri galėtų būti stipri regionuose su savo darbotvarke. Jos darbotvarkė geografiškai šiek tiek rinkėją lokalizuoja, ir mes labiau kalbame apie Vilnių“, – sakė politologė.
„Manau, kad Vilniaus rinkėjas juos ir Seimo rinkimuose gali šiek tiek tempti, klausimas, ar ištemps iki frakcijos dydžio – yra klaustukas“, – pridūrė ji.
Klausimai dėl Seimo rinkimų
Pasak politologų, iš to, kaip žmonės balsavo savivaldos rinkimuose, galima prognozuoti būsimus Seimo rinkimus, tačiau dėlionėje lieka daug nežinomųjų.
„Apskritai galima po antrojo turo gana saugiai sakyti, kad savivaldos rinkimai kažkiek parodo nacionalinio lygmens trajektoriją: socialdemokratai tikrai eina į viršų“, – sakė M.Jastramskis.
Visgi R.Urbonaitės teigimu, ši partija turėtų „iš anksto šampano nešauti dėl Seimo rinkimų“, nes rinkimai atskleidė gana silpną partijų pasirodymą didmiesčiuose, kurie yra aktualūs šiuose rinkimuose.
Jos teigimu, per praėjusius rinkimus apie 80 mandatų netekę socialdemokratai dabar jų gavę apie šimtu daugiau, grįžo maždaug į 2015 metų pozicijas.
„Tai toks yra sugrįžimas į jiems labiau būdingą situaciją ir, aišku, tai šiek tiek gali padėti Seimo rinkimuose“, – kalbėjo ji.
Komitetų atstovai vadovaus 11-ai savivaldybių, tarp jų – visuose didmiesčiuose išskyrus Vilnių.
„Kadangi lygis panašus merų skaičius išsilaiko, nesakyčiau kad čia yra nei silpnėjimas, nei stiprėjimas, panašiame lygmenyje turime tendencijas“, – apie komitetų rezultatus sakė M.Jastramskis.
Jo teigimu, komitetų rinkėjai nacionalinėje politikoje linkę balsuoti įvairiai, todėl neišeina prognozuoti vienos politinės jėgos, kuri jų rinkėjų balsus galėtų užsitikrinti Seimo rinkimuose.
R.Urbonaitės vertinimu, komitetų rinkėjai labiau linkę palaikyti kairiojo spektro partijas.
„Komitetai vis dar išlaiko poupuliarumą, o išlaiko dėl labai paprastos priežasties: nes yra didžiulis nusivylimas politinėmis partijomis kaip institutais ir nepaisant konkurencijos geroko kritimo, mes matome, kad rinkėjai į komitetus tikrai nespjauna“, – sakė ji.
Liberalų sąjūdis antrajame ture laimėjo dar penkis merų rinkimus ir iš viso vadovaus devynioms savivaldybėms.
M.Jastramskio teigimu, nors partija savivaldos rinkimuose „atrodo neblogai“, nėra aišku, ar ši parama persikels ir į Seimo rinkimus, nes anksčiau taip nutikdavo ne visada.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turės penkis merus, keturi jų išrinkti per antrąjį turą.
Politologas šiuos rezultatus vadino logiškais, turint galvoje, kad į šią partiją perėjo daug žinomų ir populiarių žmonių.
„Pavyzdžiui, Neringos meras pas juos perėjo: tai čia ar partijos ar Neringos mero – Neringos mero tikriausiai sėkmė“, – sakė jis.
Konservatoriams koją kišo krizės
M.Jastramskio teigimu, sunku pasakyti, kas konkrečiai nulėmė prastą Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pasirodymą rinkimuose. Vis dėlto jis svarstė, kad tai galėjo būti „suminis efektas“ įvairių veiksnių, susijusių su partijos buvimu pagrindine valdančiąja partija Seime.
R.Urbonaitės teigimu, antrajame ture prastus konservatorių rezultatus galėjo lemti „bendras nepasitenkinimas, nes mes matome, kad vos trečdalis žmonių yra patenkintas vyriausybės darbu visi kiti jį vertina neigiamai“.
Ji priminė, jog „valstiečiams“ net ir valdant be didesnių krizių 2019 metų savivaldos rinkimai buvo gana prasti.
„Savaime buvimas valdžioje yra su minuso ženklu, bet kada yra buvimas valdžioje su tiek krizių, tai čia tiesiog yra minusai vienas po kito, ir natūralu, kad tas rinkėjų nusivylimas yra, ir tada rinkėjas eina balsuot prieš“, – kalbėjo ji.
Politologė taip pat prisiminė Raseinių konservatorių atvejį, kai šio rajono meras Andrius Bautronis, pralaimėjęs rinkimus „valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui, agitacinėje reklamoje ragino „netapatinti Raseinių konservatorių su Vilniaus ar Seimo konservatoriais“.
Pasak jos, tokie atvejai kelia rimtą iššūkį partijai dėl skyrių stiprumo ir jų ryšio su centrine valdžia.
Kalbėdamas apie merų rinkimų rezultatus, M.Jastramskis taip pat atkreipė dėmesį, jog Anykščių rajono meru buvo išrinktas už prekybą poveikiu nuteistas Kęstutis Tubis, o tai gali rodyti rinkėjų nepasitikėjimą teismas.
„Čia yra problema, kad žmogus, kuris yra nuteistas dėl korupcijos, jis yra išrenkamas į mero postą. Tai parodo nelabai gerus dalykus“, – pastebėjo jis.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad gana nedideliu atotrūkiu pralaimėjo ir dar du teisti kandidatai – Dalia Štraupaitė Visagine ir Artūras Zuokas Vilniuje.
Tai, pasak jo, rodo, kad kandidatų teistumas „atbaido gerokai mažiau nei turėtų atbaidyti“.
