Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė sako, kad po pirmojo turo „liberalios partijos arba dešiniosios partijos atrodo ryškūs laimėtojai“.
„Formuojasi nauja priešprieša Lietuvos politikoje tarp konservatyvios ir labiau į kairę pusę linkusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir didelio liberalų bloko, į kurį dabar mažų mažiausiai trys partijos gali pretenduoti“, – BNS sakė politologė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis pažymi, kad dešinieji surinko daugiau kaip 40 proc. rinkėjų balsų.
„Šitie rinkimai gali būti lūžiniais, panašu, kad mes kalbame apie de facto rinkiminę koaliciją konservatorių ir dviejų liberalų partijų, jos apie 42 proc. surinko, to nėra buvę“, – BNS sakė M.Jastramskis.
Abu politologai rinkimų netikėtumu įvardija Laisvės partijos sėkmę ir, anot jų, prastą socialdemokratų pasirodymą.
„Socialdemokratų pasirodymas nustebino, kad jie nesusigrąžino savo pozicijų, o užleido tas pozicijas kitiems, iš dalies netgi yra analogijų su socialdemokratų likimu kitose šalyse, tas derinys socialdemokratų kairiosios ekonominės politikos ir liberalių nuostatų moralinėj dimensijoj, atrodo, nebelabai tinkamas šiuolaikinėmis sąlygomis, o būtent priešprieša atsiranda kitokia – tarp labiau konservatyvios kairės ir labiau liberaliųjų jėgų. Tam tikros priešpriešos persiskirstymas, man regis, matomas visoje Europoje“, – kalbėjo A.Ramonaitė.
M.Jastramskis pažymėjo, kad socialdemokratų pasirodymas yra prasčiausias nuo 2000-ųjų: „Kitas netikėtumas yra socdemų sąlyginis prastas pasirodymas, istoriškai, jei lyginam nuo tada, kada jie susijungė su LDDP, nuo 2000 metų, tai jų istoriškai blogiausias pasirodymas Seimo rinkimuose“, – teigė M.Jastramskis.
A.Ramonaitė Laisvės partijos sėkmę aiškino naujo elektorato atėjimu, daliai jaunimo pirmą kartą balsavus Seimo rinkimuose, M.Jastramskis pažymi, kad dešinieji labiau mobilizavosi – tai rodo ir didelis aktyvumas Vilniaus apygardose.
„Iš dalies čia ir naujosios kartos poveikis, nes su kiekvienais rinkimais ateina nemažas procentas naujo elektorato, kurio ankstesniuose rinkimuose nebuvo, ir jų pažiūros kitokios, jie gerokai liberalesni. Laisvės partijos sėkmė tą įrodo, bendras procentas liberalių rinkėjų gerokai išaugęs, tai gali būti naujos kartos efektas, ir priešprieša valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kuri, beje, negali sakyti, kad būtų labai blogai pasirodžiusi“, – kalbėjo politologė.
M.Jastramskis atkreipia dėmesį, kad rinkėjų aktyvumas buvo per 47 proc., o ypač aktyviai rinkimuose dalyvavo didmiesčių rinkėjai.
Iš dalies čia ir naujosios kartos poveikis, nes su kiekvienais rinkimais ateina nemažas procentas naujo elektorato, kurio ankstesniuose rinkimuose nebuvo, ir jų pažiūros kitokios, jie gerokai liberalesni.
„Reikia prisiminti, rinkimų aktyvumas buvo mažiau nei pusė, vienas dalykas, dalis žmonių, kurie galėjo balsuoti už „valstiečius“, socialdemokratus, neatėjo, o mažesnis skaičius liberalių žmonių gerai mobilizavosi, ypač tai matosi iš Vilniaus apygardų didelio aktyvumo. Mes nekalbam apie tai, kad Lietuvoj yra daug liberalių žmonių, bet šitie rinkimai buvo apie tam tikras aiškiai išreikštas rinkimines nišas“, – teigė politologas.
Apie galimas būsimas koalicijas politologai kalbėjo atsargiai, nes galutinė parlamento sudėtis bus aiški tik po antrojo turo, tačiau atkreipė dėmesį, kad dešinieji turi geras pozicijas ir vienmandatėse apygardose.
„Vilniuj labai vienareikšmiškai matyti, kad antrajame ture išeina TS-LKD arba Laisvės partija, bet kuriuo atveju laimės dešinysis kandidatas, Kaune TS-LKD kaunasi su „valstiečiais“, čia bus įdomu matyti, bet yra tikimybė, kad gali laimėti Tėvynės sąjungos kandidatai. Jei taip susiklostytų, dešiniųjų partijų balansas gali būti visai didelis, ir gali būti, kad šiuo atveju I.Šimonytė kaip numanoma dešiniosios koalicijos lyderė galėtų inicijuoti koaliciją“, – sakė A.Ramonaitė.
„Kol kas per anksti pasakyti, kas juos (rinkimus) laimėjo, bet jei vertinsime tais kriterijais, kad dabar yra pasirinkimas tarp I.Šimonytės ir S.Skvernelio, tarp konservatorių ir dviejų liberalių partijų ir tarp „valstiečių“, Darbo partijos ir socdemų, pranašumą šiuo metu turi I.Šimonytės faktinė rinkiminė koalicija. Konservatorių atsiplėšimas nuo antroje vietoje esančių „valstiečių“ yra didelis, jų yra daug mandatų antrajame ture ir tos trys partijos, liberalai su konservatoriais, turi surinkę daugiau balsų, manau, kad mums duoda daugiau šansų, kad mes po antro turo turėsime vis dėlto dešiniųjų jėgų pergalę“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Suskaičiavus rinkėjų balsus didžiojoje dalyje apylinkių, pirmąjį Seimo rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje laimėjo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
Pagal juos, už konservatorius balsavo beveik 25 proc. rinkėjų, dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo per 17 proc. balsų, Darbo partija – per 9 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – irgi per 9 procentus rinkėjų balsų.
Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko beveik 9 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – beveik 7 proc., kitos partijos 5 proc. rinkimų kartelės neperžengė.
