Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, profesorius Ramūnas Vilpišauskas pažymėjo, kad rinkėjų aktyvumas savivaldybių tarybų rinkimuose buvo didelis.
Tendencija tokia, kad antruose rinkimų turuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dalyvaus ir dabartiniai miestų vadovai.
„Visais trimis atvejais prognozuoti rezultatus sudėtinga, daug kas priklausys nuo tolesnės rinkimų kampanijos ir to, kokius konkurentus parems iš kovos jau pasitraukę politiniai konkurentai“, – svarstė R.Vilpišauskas.
Vertinant partijų rezultatus, išsiskiria Lietuvos liberalų sąjūdžio stiprėjimas, kurie įtvirtina savo pozicijas ir tampa viena iš stipriųjų dešiniųjų partijų. Stebina ypač prastas Darbo partijos pasirodymas, ypač Vilniuje
Šiuose savivaldos rinkimuose pastebimas ypač sėkmingas nepartinių kandidatų pasirodymas, ypač Alytuje ir Šiauliuose.
„Vertinant partijų rezultatus, išsiskiria Lietuvos liberalų sąjūdžio stiprėjimas, kurie įtvirtina savo pozicijas ir tampa viena iš stipriųjų dešiniųjų partijų. Stebina ypač prastas Darbo partijos pasirodymas, ypač Vilniuje“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Rinkimų rezultatai neturėtų smarkiai džiuginti ir socialdemokratų bei konservatorių, o Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ praranda įtaką.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Mažvydas Jastramskis irgi įsitikinęs, kad rinkimų rezultatai turėtų nerimą kelti Darbo partijai bei „tvarkiečiams“.
„Tai – politiniai dariniai, kuriems geriau sekasi būnant opozicijoje. Savivaldos rinkimai tarnauja kaip partijų pasitikrinimas, kiek jos turi pasitikėjimo tarp rinkėjų. Žvelgiant į rezultatus, Darbo partijai ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ Seimo rinkimuose iškyla grėsmė nepraeiti 5 proc. barjero. Mąstant racionaliau joms protingiau būtų trenkti durimis ir kritikuoti valdžią, būnant opozicijoje“, – aiškino M.Jastramskis.
Asmenybės patempė sąrašus
Viena ryškiausių šių savivaldos rinkimų tendencijų – savivaldybių departizacija ir nepartinių kandidatų sėkmė didesniuose miestuose.
„Alytus tapo istoriniu atveju, kur tarybos dauguma bus formuojama iš nepartinių politikų. Nepartiniams kandidatams pirmame rinkimų ture nusileista ir Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune. Vadinasi, partijos pralošė iš rinkimų reformos ir tiesioginių merų rinkimų. Kitaip tariant, partinė sistema pralaimėjo rinkimus“, – komentavo M.Jastramskis.
Visais trimis atvejais prognozuoti rezultatus sudėtinga, daug kas priklausys nuo tolesnės rinkimų kampanijos ir to, kokius konkurentus parems iš kovos jau pasitraukę politiniai konkurentai.
Rinkimai parodė, kad ryškus žmogus gali patempti sąrašą. Vienas geriausių pavyzdžių – socialdemokratų atstovas Mindaugas Sinkevičius, nukonkuravęs visus konkurentus.
Profesorė Ainė Ramonaitė irgi pažymėjo, kad šiuose rinkimuose ypač akivaizdi personalizacija.
„Tai reiškia, kad partijoms teks stipriai galvoti apie savo lyderių gretas – ir neužteks vieno lyderio, kad būtum konkurencingas, reikės daug lyderių. Lyderystės Lietuvoje visada trūko. Kita vertus, tai yra lazda su dviem galais, kuri pargriauna partinės konkurencijos logiką“, – svarstė A.Ramonaitė.
Iš ko pavogė balsus?
Tai kas gi laimėjo rinkimus? Vertinant iš įvairių pozicijų, vienareikšmiškas laimėtojas yra Lietuvos liberalų sąjūdis, grįžęs į rimtą konkurencinę kovą partinėje sistemoje. Liberalai įsitvirtina kaip trečia stipriausia partija.
Ar ji kelia grėsmę Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams? Bent jau savivaldos rinkimai to nerodo – konservatoriai surinko stabilų rinkėjų balsų skaičių. Vadinasi, liberalai balsus paveržė ne iš dešiniųjų, o iš kitų politinių jėgų.
„Reikėtų išskirti ir „Lietuvos sąrašą“, gavusį mandatų Vilniuje ir Klaipėdoje. Tai – vykusi repeticija prieš Seimo rinkimus, Naglis Puteikis pretenduoja į naujos partijos nišą“, – kalbėjo A.Ramonaitė.
Tai – vykusi repeticija prieš Seimo rinkimus, Naglis Puteikis pretenduoja į naujos partijos nišą.
Kalbant apie Darbo partiją ir partiją „Tvarka ir teisingumas“, pastebimas atotrūkis tarp rezultatų didmiesčiuose ir šalies periferijoje. Didmiesčiuose šios politinės jėgos patyrė visišką fiasko.
V.Tomaševskis būtų parankesnis
Antrasis rinkimų turas į Vilniaus merus žada intrigą. Politikai sako, kad Liberalų sąjūdžio kandidato Remigijaus Šimašiaus pergalė toli gražu nėra garantuota. Rinkimų baigtis būtų aiškesnė, jei antrame ture susitiktų R.Šimašius ir Valdemaras Tomaševskis.
„Esminis veiksnys, kiek Artūras Zuokas norės prašyti V.Tomaševskio paramos, nes A.Zuoko elektoratas nebuvo panašus į V.Tomaševskio elektoratą. Tai labai skirtingi rinkėjai. Jei V.Tomaševskis sakytų remiąs A.Zuoką, kažin ar tai neatbaidytų A.Zuoko rinkėjų“, – svarstė A.Ramonaitė.
Gali būti, kad V.Tomaševskio rinkėjai apskritai nepasirodys antrame rinkimų ture.
Esminis veiksnys, kiek Artūras Zuokas norės prašyti V.Tomaševskio paramos, nes A.Zuoko elektoratas nebuvo panašus į V.Tomaševskio elektoratą.
M.Jastramskis pažymėjo, kad nepaisant klibančios mero kėdės, procentaliai šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose A.Zuokas surinko net daugiau rinkėjų balsų nei praeituose.
Merus jau turi pusė savivaldybių
Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo daugiau nei 15 tūkst. pretendentų, dėl merų postų varžėsi daugiau nei 400 kandidatų. Rinkėjų sąrašuose įrašyta daugiau nei 2,54 mln. rinkėjų. Į savivaldą išrinkti 1524 tarybos nariai, įskaitant 60 būsimų merų.
Duomenys, kuriuos atsiuntė 1984 apylinkės iš 2003, rodo, kad per 50 proc. balsų surinko 20 kandidatų į merus iš 60.
Merai jau pirmajame ture buvo išrinkti tose savivaldybėse, kur esant ne mažesniam kaip 40 proc. rinkėjų aktyvumui jie surinko daugiau kaip pusę balsų. Meras galėjo būti išrinktas jau pirmajame ture ir esant mažesniam aktyvumui, tačiau už jį savo balsą turėjo atiduoti ne mažiau kaip penktadalis visų tos savivaldybės rinkėjų. Kitu atveju du daugiausiai balsų surinkę kandidatai susitiks antrajame ture kovo 15-ąją.
Dėl Vilniaus mero posto antrajame ture varžysis liberalas Remigijus Šimašius ir perrinkimo siekiantis Artūras Zuokas, pirmadienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija. Seimo narys R.Šimašius per sekmadienį vykusius rinkimus gavo 33,96 proc. rinkėjų balsų, už A.Zuoką balsavo 18,05 proc. vilniečių.
2015 m. savivaldos rinkimai pasižymi didesniu aktyvumu, nei 2011 metais. Preliminarūs duomenys rodo, kad daugiausia balsų gavo socialdemokratai (20 proc. balsų), antri liko konservatoriai su 15 proc. rinkėjų balsų.
Liberalai sulaukė apie 14 proc. rinkėjų paramos ir tapo lyderiais taip pat dešimtyje savivaldybių, įskaitant Vilnių ir Klaipėdą.
Darbo partija surinko apie 9 proc. balsų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos koalicija su Rusų aljansu – 8 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 7 proc., o „Tvarka ir teisingumas“ – 6 proc. rinkėjų paramos.
