„Šiuo metu galima teigti tik, kad susilpnėja Valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime. O apie naujosios frakcijos ateitį kol kas dar anksti kalbėti, nes tai priklausys nuo įvairių veiksnių ir nuo to, kaip seksis save pozicionuoti santykyje su valdančiaisiais ir apskritai ar tai taps savarankiška politine jėga kitiems Seimo rinkimams, ar vis dėlto dar įvyks kažkokie pokyčiai, susijungimas su kažkokiu kitu politiniu dariniu“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Karo akademijos politologės Jūratės Novagrockienės teigimu, norint tapti reikšminga politine jėga rinkimuose, frakcijos nariams reikėtų burti platesnį palaikymą.
„Kas bus toliau, yra visiškai nenuspėjama. Tam, kad sukurtumei kažkokį darinį ir parengtumei rinkimams artėjantiems, ar Europos Parlamento, ar savivaldybių, ar Seimo, tam reikia didesnės atramos, didesnės organizacijos“, – kalbėjo ji.
R.Vilpišauskas taip pat teigia, jog svarbiu veiksniu taps naujojo politinio darinio turimi ištekliai bei tai, kokia bus jų ideologija.
Sprendimas buvo tikėtinas
Abu politologai sutinka, jog šis sprendimas nebuvo netikėtas: apie jį buvo kalbama jau kurį laiką, o situaciją aštrino „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pasisakymai ir pastangos eliminuoti kitaip mąstančiuosius.
„Buvo matyti, kad iš tikrųjų tie nesutarimai yra, jie gilėja ir kad vyksta partijos valymas. Manau, kad buvo labai nepriimtina tai, kad partija praktiškai pakeitė kryptį. Natūralu, kad atsirado Tomo Tomilino labai atvira kritika“, – sakė J.Novagrockienė.
Ji pastebėjo, kad nuo „valstiečių“ atskilo žmonės, turintys politinės patirties bei jaunų politikų, turinčių potencialo, todėl partija konkrečioje situacijoje liko pralaimėtoja.
„Iš karto lieka vienas veidas – R.Karbauskis. O R.Karbauskis netgi nėra Seime. Susilpnėjo pati partija, antras dalykas, dar labiau susiskaldė opozicija“, – pastebėjo ji.
Vis dėlto tai politologė mato ir kaip galimybę naujajai frakcijai suvienyti opoziciją ir parodyti lyderystę.
„Pats veidas naujosios frakcijos, pridėjus ir Mišrios frakcijos žmones, yra pakankamai patrauklus ir atrodo šviežesnis. O kai yra kažkas naujo, gali būti patrauklu rinkėjams“, – sakė politologė.
J.Novagrockienės vertinimu, patrauklios yra ir politikų keliamos politinės moralės, konstruktyvios kritikos problemos, be to, sudaro galimybes frakcijai bendrauti su visomis opozicinėmis partijomis.
„Gali „valstiečiai“ likti izoliuoti opozicijos sudėtyje“, – pastebėjo ji.
Turės rasti savo nišą
R.Vilpišausko vertinimu, nors naujojoje frakcijoje susibūrė skirtingi politikai, jie turi daugiau šansų susitarti nei likę pas „valstiečius“, kur vis labiau ryškėjo ideologiniai skirtumai.
„Svarbu turbūt tai, kad tos skirtys greičiausiai bus mažesnės negu kad būnant tame darinyje, iš kurio jie pasitraukė. Ten, ypač kalbant apie tapatybės politikos klausimus – tiek dėl partnerystės įstatymo, tiek dėl kitų dabar svarstomų klausimų – tos pozicijos tikrai smarkiai skiriasi ir man atrodo tai irgi buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šitas skilimas įvyko“, – kalbėjo jis.
J.Novagrockienės teigimu, naujajai koalicijai reikės rasti savo vietą politiniame žemėlapyje ir tapti aiškia alternatyva.
„Dabar jie iš tikrųjų yra tarp kelių krypčių ir ne dėl to, kad žmonės iš įvairių frakcijų atėjo, bet dėl to, kad kol kas ne visai aiški niša, kurią jie galėtų užimti“, – teigė ji.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakciją Seime antradienį paskelbė paliekantys 10 parlamentarų, tarp kurių – ekspremjeras Saulius Skvernelis, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, buvusi Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.
Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ taip pat dirbs Vytautas Bakas, Domas Griškevičius, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus, Tomas Tomilinas ir Algirdas Butkevičius.
