„Ilgesniame laikotarpyje tai reiškia, kad Vyriausybei dar aktyviau reikės ieškoti paramos Seime savo teikiamiems siūlymams: tiek tarp pozicijos, tiek tarp opozicijos, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas. – Galvojant apie naują koaliciją, abejoju, ar bus suformuota nauja koalicija, veikiau Vyriausybė tiek svarstant kitų metų biudžetą, tiek mokesčių klausimus sieks tartis kiekvieną kartą.“
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus Mindaugo Jurkyno, kiti galimi variantai būtų koalicija su konservatoriais arba persiderėjimas dėl naujos koalicijos su tais pačiais socialdemokratais jiems palankesnėmis sąlygomis.
Politologų vertinimu, mažumos Vyriausybė reikštų labiau išdiskutuotus ir geriau apgalvotus sprendimus, tačiau taip pat – lėtesnį sprendimų priėmimą.
„Kai nuvirto socdemai, kas galėtų paneigti galimybę, kad nebus pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, jeigu „valstiečiai“ norėtų likti mažumos Vyriausybėje? Taip gali kristi ir mažumos Vyriausybė, ir šis premjeras. Tų opcijų yra trys – keturios“, – svarstė jis.
VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis priminė, kad ir būdami koalicijoje „valstiečiai“ kai kuriais klausimais veikė kaip mažumos Vyriausybė, ieškodami paramos opozicijoje.
„Manau, kadangi konservatoriai nerodo labai didelio noro, strategiškai žiūri, kad jiems susisieti su „valstiečiais“ nelabai yra pagrindo, žiūrint į ateinantį rinkimų ciklą, man atrodo, kad tai bus mažumos Vyriausybė. Ji ieškos daugumų atitinkamiems sprendimams su skirtingomis partijomis“, – sakė M.Jastramskis.
Politologų vertinimu, mažumos Vyriausybė reikštų labiau išdiskutuotus ir geriau apgalvotus sprendimus, tačiau taip pat – lėtesnį sprendimų priėmimą. M.Jurkynas taip pat atkreipė dėmesį, kad tai bus išbandymas politinei kultūrai.
„Tai pagerintų kompromisų kultūrą, jei jos būtų laikomasi, nes opozicijos siūlymai būtų įtraukiami į politinę darbotvarkę. Sprendimų greitumo prasme, tai būtų lėtesnis variantas ir tų reformų, kurių norėtųsi, ne taip greitai pamatytume. Galėtų būti blokavimai, neparemti „valstiečių“ tam, kad parodytų, jog jie nieko nesugeba būdami vieni“, – kalbėjo jis.
Politologai teigė, kad nepaisant įtampos Socialdemokratų partijos viduje dėl šio sprendimo, skilimai ar perbėgimas į kitas frakcijas yra menkai tikėtinas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Už tokį žingsnį balsavo 140 partijos tarybos nariai, o prieš buvo 46. Balsavime dalyvavo 187 iš 235 tarybos narių.
Socialdemokratų partija pastaruosius keletą mėnesių vykdė savo skyrių apklausą. 44 iš 60-ies jos skyrių siūlė trauktis iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“. Persiderėti dėl koalicijos sutarties siūlė aštuoni skyriai, septyni buvo už darbą koalicijoje, vienas nepareiškė nuomonės.