Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, dabar I.Šimonytei reikia solidžiai pasirodyti debatuose, tačiau politologė nemano, kad tai galėtų turėti lemiamos reikšmės rinkimų baigčiai.
„Aš nelabai įsivaizduoju, kas gali nutikti, kad I.Šimonytė parodytų kokį nors labai solidų rezultatą arba net pasipriešinimą antrajame ture G.Nausėdai. Akivaizdu, kad jam sukris nemažai kitų kandidatų balsų. I.Šimonytei, iš kur tų balsų žvejoti, nelabai net yra“, – sakė ji.
Politologės teigimu, žiūrint į dabartinius rezultatus, premjerė negali tikėtis itin didelio kitų rinkėjų palaikymo antrajame ture, nes jai artimiausias kandidatas – Laisvės partijos iškeltas Dainius Žalimas – surinko tik kiek daugiau nei 3 proc. rinkėjų balsų.
„Tai reiškia, jo parama jai nebus labai reikšminga“, – teigė R.Urbonaitė ir pabrėžė, kad palyginti su 2019 metais, šiemet I.Šimonytės rezultatas kur kas prastesnis.
Nesitiki aštrios kampanijos, bet laukia solidumo
Anot R.Urbonaitės, eliminuoti advokatą Igną Vėgėlę iš antro rinkimų turo buvo „maksimumas, ką I.Šimonytė turbūt galėjo pasiekti šituose rinkimuose“.
„Antras turas daugmaž bus formalumas, ir mes neturėsime tokios kampanijos, kokia būtų buvusi, jeigu būtų išėjęs I.Vėgėlė, nes ta kampanija būtų daug agresyvesnė, daug aštresnė“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad antrajame prezidento rinkimų ture tikisi politine prasme kokybiškesnių debatų, tačiau intrigos taip pat neprognozuoja.
„I.Šimonytė gali tikėtis balsų tų, kurie dabar balsavo už D.Žalimą. Galbūt, jeigu bus pasyvesni rinkėjai, kažkiek padės jai (I.Šimonytei) pasiimti didesnį procentą santykinai, paramą pastiprinti, bet didelės intrigos aš nematau prognozuojamame rezultate“, – teigė R.Vilpiauškas.
„Aš bent tikiuosi, kad dabar bus turiningesnės diskusijos. Tik klausimas, ar jos ką nors pakeis, nes, man atrodo, gana tvirtai galima teigti, kad daugelio kandidatų, kurie dalyvavo pirmame rinkimų ture, rinkėjai arba balsuos už Gitaną Nausėdą, arba apskritai gali neateiti balsuoti“, – pridūrė jis.
Pasak Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili didelė tikimybė, kad rinkėjai, kurie atidavė balsus už I.Vėgėlę, Remigijų Žemaitaitį, Eduardą Vaitkų, dabar rinksis G.Nausėdą arba nebalsuos antrajame ture.
„Arba ateiti ir balsuoti už G.Nausėdą, kad tikrai įtvirtintų, jog Lietuva nepalaiko I.Šimonytės, arba išvis neiti. Abiem variantais, nugalėtų, išeina, G.Nausėda“, – kalbėjo politologė.
Dar vienas referendumas po penkerių metų – per anksti
Komentuodama sekmadienį taip pat vykusio referendumo dėl dvigubos pilietybės išplėtimo R.Urbonaitė BNS teigė nemananti, kad dar po penkerių metų pavyktų pakeisti Konstitucijos nuostatą dėl dvigubos pilietybės, nes rinkėjų aktyvumas šiuo klausimu auga per vangiai.
„Nemanau, kad tai gali įvykti dar po penkerių metų, dėl to, kad matome, jog rinkėjų aktyvumas taip stipriai neauga, o tam referendumui įvykti reikia stipraus aktyvumo“, – sakė ji.
„Kitas dalykas, nebuvo ir politikų agitacijos, (...) politinių partijų lyderiai, didžioji jų dalis, neagitavo. Kampanija prasidėjo labai vėlai“, – pažymėjo politologė.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus daugiau nei pusės šiemet prezidento rinkimuose balsavusių rinkėjų valią, G. Nausėda surinko 46 proc. balsų, I.Šimonytė – 16 procentų.
2019 metais jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
VRK duomenimis, advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 10 proc., medikas Eduardas Vaitkus – 7 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,5 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,3 procento.
Išankstiniais VRK duomenimis, dvigubą pilietybę palaikė 71,63 proc. arba 673 tūkst. 736 rinkėjų.
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
