Patys valdantieji tai neigia, bet opozicija įsitikinusi, kad toks kelias – vienintelis, leidžiantis „valstiečiams“ iš balos išlipti jei ne sausiems, tai bent jau ne visiškai permirkusiems.
Teigė, kad aukos ministrę
Pirmasis apie tai, kad gelbėdamiesi valdantieji gali aukoti savo deleguotą ministrę, prabilo buvęs konservatorius, dabar Mišrioje Seimo nariu grupėje dirbantis parlamentaras Mantas Adomėnas. Politikas socialiniame tinkle pasidalijo įrašu, kuriame rašė esą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) jau priėmė sprendimą atsisakyti ministrės.
„Seime sklinda kalbos, kad valstiečiai jau apsisprendė paaukoti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Ministrė kaip tik stoja atsakinėti į Seimo narių klausimus ir drąsiai bando įtikinti, kad su etatiniu mokytojų apmokėjimu čia viskas gerai.
Ar tai last ditch attempt (paskutinis bandymas – aut. past.) apsiginti ir apginti savo postą, ar tiesiog niekas jai nepranešė? Pastaruoju atveju tai vos ne tragizmu dvelkiantis negebėjimas perskaityti situaciją. Kaip Cezaris, kuris ateina į Senatą ir kalba, bet visi tuo metu jau žino, kad jo minutės suskaičiuotos. Na, nebent gandai pasirodytų buvę klaidingi“, – socialiniame tinkle rašė M.Adomėnas.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis „Info TV“ eteryje kalbėjo, kad šiuo metu ieškoma „elegantiško būdo“, kaip pakeisti J.Petrauskienę, o jos vieta esą jau matuojama parlamentarui Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai.
Interpeliacijos inicijuoti neketina
Ne kartą ministrę aršiai kritikavęs konservatorius Andrius Kubilius kalbėjo pats negirdėjęs kalbų apie ministrės nušalinimą. Tačiau, pasak jo, matant aplinkos nuotaikas ir atsižvelgiant į Ramūno Karbauskio žodžius, kad klaidų buvo padaryta, visko gali būti.
„Manau, kad Seimo „valstiečių“ frakcijoje yra žmonių, kurie su dideliu nerimu stebi sukurtą chaosą ir visišką krizę švietimo sistemoje, kurią ministrė savo neapgalvotais veiksmais sukūrė. Iš čia ir gali ateiti permainų ministerijoje reikalavimas“, – kalbėjo A.Kubilius, pridurdamas, kad atsakomybė už situaciją Švietimo ir mokslo ministerijoje gula ant „valstiečių“ pečių.
Paklaustas, ar opozicija svarsto interpeliacijos galimybę, konservatorius teigė, kad ministrė yra verta nepasitikėjimo, tačiau net jei opozicija ir imtųsi inicijuoti interpeliaciją, ji vargu, ar pavyktų.
„Mes iš patirties žinome, kad kai opozicija inicijuoja nepasitikėjimą ar interpeliaciją, tai tas sukonsoliduoja valdančiuosius ir tada net tie, kurie yra protingi ir išmintingi tarp valdančiųjų, nepasako savo nuomonės ir dažniausiai neparemia tokių nepasitikėjimo balsavimų. Krizė švietimo sistemoje yra tokia gili, kad žaisti interpeliacijomis nebėra laiko. Turime įtikinti „valstiečius“, kad kuo greičiau keistų ministrę“, – komentavo A.Kubilius.
Gandų nekomentuoja
Pati ministrė J.Petrauskienė raštu trumpai pakomentavo pasklidusias kalbas. Ji teigė nesiimsianti komentuoti kalbų ir gandų. Ministrė taip pat tikino nei iš premjero, nei iš valdančiųjų negirdėjusi jokių nepasitenkinimo jos darbu gaidų.
„Su ministru pirmininku, kaip ministrė, susitinku kiekvieną savaitę ne kartą, reguliariai aptariame švietimo reformų įgyvendinimą. Taip pat nuolat bendrauja ir su Švietimo komiteto pirmininku ir aptariame visus dalykus. Iš jų nepasitikėjimo nesu girdėjusi“, – komentavo J.Petrauskienė.
Susisiekti su Seimo komiteto pirmininku E.Jovaiša portalui LRT.lt nepavyko. Tačiau jo kolegos „valstiečių“ frakcijoje teigė, kad kalbų apie ministrės nušalinimą nebuvo. LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis neigė bet kokias kalbas apie ministrės nušalinimą, o jo pavaduotojas Jonas Jarutis kalbėjo, kad nors ministrei priekaištų dėl darbo yra, frakcijoje buvo aptarta tik mokyklas pasiekusi naujovė, o ne ministrės „aukojimas“.
Sėkmingos ateities nemato
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas komentuodamas situaciją sakė, kad į sudėtingą situaciją ministrę J.Petrauskienę pastatė dvi istorijos: jos vyro viešųjų pirkimų ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo.
Pasak jo, geriausias scenarijus būtų buvęs pastarąją reformą išbandyti vienoje ar keliose savivaldybėse, įvertinti sunkumus, pasimokyti iš klaidų ir tik tada bandyti ją įgyvendinti šalies mastu.
Ji gal ir išmano švietimo sistemą, bet vienas dalykas yra išmanyti, kitas – būti ministru, – dėstė V.Dumbliauskas.
„Jeigu reforma suskaldė mokytojų bendruomenę, tai rodo jos klaidas, kaip politikės. Taip pat žaibiškai sunaikino Lietuvos edukologijos universitetą. Manau, kad kitoje kadencijoje bus steigiama komisija išsiaiškinti tokio sprendimo aplinkybėms“, – svarstė politologas, pridurdamas, kad nors dėl tokių sprendimų kalti ir viceministrai, J.Petrauskienei reiktų galvoti apie pasitraukimą.
Anot V.Dumbliausko, akivaizdu, kad nors J.Petrauskienė ir išmano švietimo reikalus, ji nėra politikė ir kartais vien išmatyti kokią sritį neužtenka, nes politinės pareigos, tokios, kaip ministrės, reikalauja gerokai daugiau įvairių savybių.
Kaip kalbėjo politologas, valdantieji rinkdami ministrus vis kartojo, kad tai bus „profesionalų vyriausybė“, bet tokie pavyzdžiai kaip J.Petrauskienės, M.Vainiutės ar B.Markausko rodo ne ką kitą, o profesionalumo trūkumą.
„Ji gal ir išmano švietimo sistemą, bet vienas dalykas yra išmanyti, kitas – būti ministru“, – dėstė V.Dumbliauskas, svarstydamas, kad „valstiečiai“ gelbėdami reitingus gali atsisakyti J.Petrauskienės, kaip švietimo ir mokslo ministrės.
-
Nauja etatinio apmokėjimo tvarka kol kas nuvilia didelę dalį pedagogų
-
Profesinė sąjunga reiškia nepasitikėjimą ministre ir prašo imtis priemonių
-
J.Petrauskienė: dėl mano pasitraukimo turi spręsti mane delegavę vadovai
-
J.Petrauskienė pripažįsta: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo apmokėjimo sąlygos prastos
