Laisvės partijos, kuri per šeštadienio suvažiavimą perrinko Aušrinę Armonaitę pirmininke, reitingai pastaruoju metu prastoki.
Dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa pačioje gegužės pabaigoje parodė, kad dabar už Laisvės partiją per rinkimus balsuotų vos 3,5 proc. rinkėjų.
Kitaip tariant, šios liberalios jėgos, susikūrusios lygiai prieš dvejus metus, atstovai į Seimą neprasibrautų. Šiuo metu Laisvės partija į parlamentą yra delegavusi 11 deputatų, vyriausybėje turi tris ministrų portfelius.
Negana to, A.Armonaitę teigiamai vertino tik kiek daugiau nei 18 proc. apklaustųjų – kitų parlamentinių partijų lyderių reitingai didesni, pavyzdžiui, apie naująją Socialdemokratų partijos pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę palankiai atsiliepė beveik 50 proc.
-
Laisvės partijos frakcija atsiėmė pataisas dėl baudų už neapykantos kurstymą ir patyčias
-
Reakcijos Seime po balsavimo dėl partnerystės: vieniems – slogulys, kitiems – maža pergalė
-
„Valstiečiai“ aplenkė konservatorius – tapo populiariausia partija
-
Ar kelių klausimų jėga matyta Laisvės partija išaugo kūdikio marškinėlius?
Smukimo nesureikšmina
Vis dėlto M.Jastramskis siūlo nedaryti skambių išvadų: „Abi liberalios partijos po rinkimų tikrai augo – suveikė laimėtojo efektas. Dabar matomas šioks toks nuosmukis, bet jis nebūtinai yra reikšmingas.“
„Laisvės partija reitinguose įprastai turi 4-5 proc. balsų, viskas yra paklaidos ribose. Be to, atsiminkime, kad apklausų rengėjai skaičiuoja populiarumą nuo visų rinkėjų ir nekalba apie tuos, kurie ateis balsuoti“, – 15min teigė M.Jastramskis.
Politologui atrodo, kad šiuo metu, kai jokių reikšmingų rinkimų artimiausiu metu nenusimato, „reitingai šiek tiek atrodo kaip būrimas iš kavos tirščių“.
A.Armonaitė rami: „Aš esu mačiusi visokių reitingų, natūralu, kad tai yra banguojantys dalykai. Nesureikšminu absoliučiai – dirbame savo darbus ir tikiu, kad žmonės mus supras.“
„Reitingai ir prieš pat rinkimus žadėjo, kad mūsų Seime nebus. Reitingai niekada nebuvo nei mūsų džiugesio, nei liūdesio pagrindas“, – 15min šeštadienį sakė ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Aišku, atviras klausimas toks, ar Laisvės partija nesijaučia savotiška atstumtąja valdančiosios koalicijos nare – mat skambiai pačių liberalų garsinti pasiūlymai dėl narkotikų dekriminalizavimo ar tos pačios lyties asmenų partnerystės dar neįgyvendinti.
O prie to prisideda ir būrelis konservatorių, kurie formaliai turėtų būti mažųjų koalicijos partnerių didieji broliai. Pavyzdžiui, balsuojant dėl Partnerystės įstatymo pateikimo pritrūko kelių krikščionių demokratų balsų.
M.Jastramskis: kad parlamente klausimai nepraeina – viena, bet kita – vyriausybės programa ir ministrai. Man atrodo, kad esminių takoskyrų vyriausybėje nėra.
Girdėti svarstymų, kad dėl bliūkštančių iniciatyvų Laisvės partija galėtų trauktis iš valdančiosios koalicijos. Ar toks apsisprendimas realus?
Vienijantis veiksnys – I.Šimonytė
„Manau, kad gali atsirasti išėjimų – kiekvienoje partijoje atsiranda. Kada jų nebuvo? Kai dirbo Algirdo Butkevičiaus vyriausybė, praėjus pusei kadencijai išėjo lenkai.
Iš kitos pusės, yra vienijantis veiksnys – Ingrida Šimonytė. Kad parlamente klausimai nepraeina – viena, bet kita – vyriausybės programa ir ministrai.
Man atrodo, kad esminių takoskyrų vyriausybėje nėra – į tai verta atkreipti dėmesį“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Pasak mokslininko, A.Armonaitės apsisprendimas šiuo atveju vis dėlto bus svarbiausias. Jos vadovavimą partijai M.Jastramskis vadina „nei geru, nei blogu“ – dėl to, kad Laisvės partija yra nišinė.
„Ji nišinė kalbant apie demografiją ir ideologines nuostatas, todėl negali tikėtis, kad Armonaitė bus labai populiaru. Ypač dėl to, kad ji kalba ir yra partijos veidas tam tikrais klausimais, kurie visuomenėje nėra populiarūs.
Matomas žmogus sutrauks daugiau neigiamų nuostatų, nes dažnai šmėžuoja. Kai kurių ministrų mes tiesiog nematome ir žmonės neturi apie juos nuomonės.
Lietuvoje, beje, tai nieko naujo – partijų lyderiai, kurių ideologija aiškiau išreikšta, vertinami prasčiau, ir nieko tai nereiškia. Konservatorių lyderiai reitingų lentelėse visada apačioje, šalia Tomaševskio, bet, štai, rinkimus laimėjo“, – svarstė M.Jastramskis.
Lietuva liberalėja
Galiausiai liberalios politinės jėgos, įskaitant Laisvės partiją, ko gero, stebi gana aiškią visuomenės progresyvėjimo tendenciją – suprask, tereikia laikytis kurso ir ateityje bus pritraukiama vis daugiau paramos iš, pavyzdžiui, balsavimo teisę gaunančių vis naujų jaunų žmonių.
M.Jastramskis: tai, kad dabar partijoje nėra aiškios alternatyvos Armonaitei, nereiškia, jog ji negali atsirasti. Šiuo metu partijai nėra reikalo kažką keisti, jei ji patenkinta lydere.
„Padidėjimas yra, pavyzdžiui, kalbant apie tokį esminį klausimą kaip paramą tos pačios lyties partnerystei. Kalbame apie padidėjimą nuo 10 proc. iki 20 proc.
Pokyčiai visada yra inkrementiniai, revoliucijų nėra. Bet yra niuansų – vien tai, kad kai kurie klausimai yra Laisvės partijos niša, dar nereiškia, jog žmonės automatiškai už ją balsuos“, – 15min tvirtino tyrėjas.
Laisvės partijos atstovė Seime Morgana Danielė portalui teigė, kad Lietuva sparčiai keičiasi ir liberalėja.
„Gyvename tokiu laikotarpiu, kai atotrūkis tarp tėvų ir vaikų pasaulėžiūros yra didesnis nei bet kada anksčiau. Kiekviena nauja karta liberalesnė nei ankstesnė – procesai natūralus, nieko dramatiško ir baisaus nevyksta“, – kalbėjo M.Danielė.
Ar Laisvės partijai trūksta asmenybių? Šeštadienį konkurentų A.Armonaitei per pirmininko rinkimus tiesiog nebuvo. M.Jastramskis nemato problemos.
„Mes per daug kalbame apie asmenybes, nes ne asmenybės yra politikos esmė. Laisvės partijos programinės nuostatos nesikeis nepriklausomai nuo to, kas jai vadovaus.
O politikų žinomumas yra sukuriamas, todėl tai, kad dabar partijoje nėra aiškios alternatyvos Armonaitei, nereiškia, jog ji negali atsirasti. Šiuo metu partijai nėra reikalo kažką keisti, jei ji patenkinta lydere“, – kalbėjo M.Jastramskis.
