Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) organizuotame renginyje politologas M.Kluonis sakė, kad šiuo metu LGBT teisės yra „įšalusios“, įstatymų leidybos srityje beveik nieko nevyksta ir kėlė klausimą, kada į Seimą atkeliaus LGBT pavasaris.
LGBT teisės „įšalo“
Pagrindinės LGBT teises remiančios partijos 2012-2017 m., pasak jo, buvo Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai. Kaip teigė politologas, šios partijos, kitaip nei kitų partijų nariai, nerėmė homofobiškų projektų.
„Šiems rinkimams indekso padaryti neįmanoma, nes per 2018-2020 m. laikotarpį Seime nebuvo pateikta jokių su LGBT susijusių įstatymų projektų ir balsavimų, susijusių su LGBT teisėmis. [...] Nuo 2018 m. LGBT teisės įšalo, nei teigiamos, nei neigiamos iniciatyvos nebuvo teikiamos, smarkus proveržis įvyko tik teismuose“, – kalbėjo jis.
Esminius pokyčius, politologo teigimu, lemia įstatymų keitimas ir jų vykdymo priežiūra, nes teismai, ministrai gali inicijuoti teigiamus pokyčius, tačiau Seimas, jo manymu, juos gali apeiti, nekreipti dėmesio į pasiūlymus.
„Teismų atveju, kodėl netinka, kad visos teisės būtų išsikovojamos tik teismuose? Bylinėjimasis užtrunka ilgai, tai sudaro bereikalingas laiko ir pinigines sąnaudas. Taip pat teismo sprendimai, išskyrus Konstitucinio, taikomi tik vienam atvejui, todėl kiekvienas žmogus turi kreiptis individualiai“, – dėstė jis.
LGBT balsai – vienai partijai
Pasak politologo, partijos nėra linkusios paremti LGBT, nes suvokia, kad tai gali atstumti kitas konservatyvesnes rinkėjų grupes, kurios sudarytų daugumą rinkėjų.
Vis dėlto, jis pažymi, kad šie rinkimai bus kitokie, juose LGBT bendruomenės narių balsai nukeliaus vienai partijai – Laisvės. Dėl to, politologo nuomone, nei viena partija nemato prasmės su ja konkuruoti.
„Be to, Liberalų sąjūdis, socialdemokratai, kurios yra draugiškos LGBT asmenims, turi pakankamai aiškius šansus patekti į Seimą, todėl jos galbūt ir nenori žadėti to, ko negalės įvykdyti, o Laisvės partija balansuoja ant ribos, todėl ji gali žadėti daugiau, nes neturi ko prarasti“, – samprotavo M.Kluonis.
Jei partijos sąrašo pirmajame dešimtuke nėra LGBT bendruomenę ir jų teises palaikančių politikų, tai, M.Kluonio nuomone, blogas ženklas.
„Tai reiškia, kad partija greičiausiai nieko nedarys. Jeigu LGBT žmonės partijos programoje išvis neminimi, tai tada partija tikrai neįsipareigoja, net jei jie yra minimi, nereiškia, kad bus labai stengiamasi“, – kalbėjo jis.
Tikisi ne vien simbolinių iniciatyvų
Progresyvūs pokyčiai LGBT teisių srityje įstatymų leidyboje po Seimo rinkimų sunkiai įmanomi, prognozavo politologas. Tam, kad jie būtų pasiekti, reikalingas strateginis balsavimas.
„Strateginis balsavimas už progresyvius partijų, kurios gali lemti esminius sprendimus, narius, sustiprintų jų galimybes tiek veikti partijose, tiek LGBT žmonėms jungtis į partijų veiklą“, – pažymėjo jis.
Tiesa, tokia sistema turi trūkumų. Pasak politologo, dažnai LGBT bendruomenei priklausantys žmonės, kurie veikia politinėse partijose, yra vertinami kaip pagalbininkai, kurių politinės ambicijos apsiriboja LGBT bendruomenės teisių gerinimu: „Toks vertinimas lemia LGBT teisių marginalizavimą, nustumimą į paraštes.“
Be to, progresyvūs politikai, kuriems LGBT teisės nėra prioritetas, nėra linkę ir jų ginti. Kadangi tai sukelia neigiamas pasekmes jų populiarumui, sunku priversti politikus vykdyti rinkimų pažadus.
Politologas tikisi, kad LGBT teisės bus gerinamos ne tik simbolinėmis iniciatyvomis, pažadais, bet ir nuveiktais darbais.
„Šiuose rinkimuose dalyvaus progresyvūs politikai tiek iš Liberalų sąjūdžio, tiek iš LSDP, tiek iš Laisvės partijos.
Kiekvieni jų gali pateikti įstatymo projektus dėl partnerysčių, lytinės tapatybės pripažinimo, tačiau nesant bent 30 parlamentarų, tokie įstatymų projektai nebus svarstomi“, – pabrėžė M.Kluonis.