Anot politologo B.Ivanovo, įvykis Vilniuje, kai sulaikytasis pavogė automatinį ginklą ir paspruko, parodė tikrąją teisėsaugos sistemos padėtį. Jo tvirtinimu, tai lėmė esminė problema – finansavimo trūkumas.
„Dėl to pačių darbuotojų profesionalumo lygis nėra aukštas. [...] Ši problema turi būti sprendžiama. Tai – ne tik ministro ar ministerijos, bet visos valdžios neatidumo pasekmė. Būkime teisingi – finansavimas, esant dabartiniams iššūkiams, tikrai nėra pakankamas“, – įsitikinęs B.Ivanovas.
Advokatas A.Šindeikis nesutinka, kad įvykį paskatino prastas policijos finansavimas. Jo tvirtinimu, Lietuva tebėra viena iš valstybių, kurios turi daugiausia policijos pareigūnų, tenkančių tūkstančiui gyventojų.
„Manau, nieko blogo, kad mus valdo emocijos, kai policija pasielgė labai neadekvačiai. Jei teisingai supratau, tai, kad prezidentė pasakė, jog vidaus reikalų ministras demonstruoja žemą politikos lygį, nebuvo tik šio atvejo analizės pasekmė.
Atsiminkite, prieš kurį laiką pasienio pareigūnai nušovė vieną kontrabandininką. Tuomet išsiskyrė šalies vadovės ir vidaus reikalų ministro požiūriai“, – LRT RADIJUI sako A.Šindeikis.
Jis primena, kad tuomet prezidentė pareigūnų elgesį vertino kaip neadekvatų, o S.Skvernelis nieko blogo neįžvelgė. Anot A.Šindeikio, tokie įvykiai rodo, kad S.Skverneliui vidaus reikalų ministro pareigos yra per sudėtingos ir jam sunkiai sekasi su tuo susidoroti.
„Problema yra policijos reformos ir modernizavimas, bet nesu girdėjęs nė apie vieną ministro darbą šioje srityje. Negirdėjau, kad jis būtų pasiūlęs, ką reikėtų daryti, kaip reikėtų reformuoti, pakeisti policiją, kaip sumažinti policininkų skaičių, bet turėti parengtus, geriau ekipuotus pareigūnus“, – teigia A.Šindeikis.
Įvykis – sureikšminamas
Žurnalo „IQ“ redaktoriaus Ovidijaus Lukošiaus nuomone, minėtas įvykis, kai buvo pavogtas automatinis ginklas, pernelyg dramatizuojamas. Jo tvirtinimu, panašių atsitikimų būna ir profesionalesnėse kariuomenėse ar policijos pajėgose.
„Kita vertus, kiekvienas iš mūsų kišenėje turime mobilųjį telefoną ir apie visus įvykius žiniasklaida mus labai greitai ir gerai informuoja. Galbūt tas didelis informacijos srautas, kuriame gyvename, ir lėmė tai, kad ši situacija mums atrodo labai ypatinga“, – svarsto O.Lukošius.
Jo vertinimu, po šio įvykio prasidėjęs politinis skandalas yra netgi komiškas. „Skandalas, kuris kilo po dviejų žmonių privataus pokalbio, apie kurį turbūt žino tik tie du žmonės, atrodo iš tiesų komiškai. Labai keista, kad po dviejų žmonių neatskleisto pokalbio stebime tikrai neprasto, vieno geriausių proeuropietiško ministro atsistatydinimą“, – tvirtina O.Lukošius.
VDU docentas B.Ivanovas atkreipia dėmesį ir į kitą situacijos pusę. Jo teigimu, šiuo metu matome, kaip S.Skvernelis tampa politiku.
„Šiuo metu stebime įdomų procesą – politiko gimimą. Šis skandalas S.Skvernelį suformuos kaip politiką. Visuomenės akyse jo įvaizdis kinta: iš profesionalo, policininko jis tampa politiku ir labai rimtu konkurentu daugeliui kitų, netgi tų, kurie pretenduos į prezidentus“, – įsitikinęs B.Ivanovas.
Jis priduria, kad S.Skvernelį palaiko didelė dalis visuomenės. Pasak politologo, taip yra todėl, kad visuomenės akyse tie, kuriuos užsipuola, visada vertinami kaip žmonės, kurie daro kažką gero. Jo nuomone, tai S.Skverneliui naudinga.
„Ar jis toliau bus ministru, kyla klausimas. Reikia žiūrėti, kaip viskas rutuliosis. Bet kuriuo atveju, manau, ta istorija tikrai suformuos naują politiką. Kaip S.Skvernelis tuo kapitalu pasinaudos, ar išnaudos tinkamai – kitas klausimas. Jei pavyks, jis sudarys rimtą konkurenciją daugeliui kitų, pretenduojančių į aukščiausius valstybės postus“, – tikina B. Ivanovas.
A.Šindeikis: prisiimti atsakomybę S.Skverneliui nebūdinga
A.Šindekis nemano, kad trintis politikoje Lietuvai naudinga. Jis įsitikinęs, kad įvykis Vilniuje nėra vienintelis, kuris rodo, jog S.Skverneliui sunku susitvarkyti su pareigomis.
„Prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta sistemoje, S.Skverneliui niekada nebuvo būdinga. Jis visada rasdavo priežasčių, kurios nuo jo nepriklauso. Nesu tikras, kad su išreikšta kritika susijusi situacija ir jo greitas atsistatydinimas (beje, tai teikia jam šiokios tokios garbės ir galbūt suteikia galimybių politikoje ateityje) yra adekvatus elgesys“, – abejoja A.Šindeikis.
Anot B.Ivanovo, S.Skvernelis jau dabar pasižymi politine charizma, geba patraukti rinkėjus, sugeba atrodyti savas, o jo bendravimas rodo, kad politikas moka ironizuoti. B.Ivanovo tvirtinimu, ironija neatsiejama politinio Vakarų proceso dalis, o tai ir patraukia rinkėjus.
LRT.lt primena, kad penktadienį, dieną po to, kai lapkričio 19 d. sulaikytas jaunuolis pavogė policijos pareigūno automatinį ginklą „Kalašnikov“ ir paspruko, o jo sulaikymui buvo pasitelktas net sraigtasparnis, S.Skvernelis pateikė prašymą atsistatydinti iš vidaus reikalų ministro pareigų. Pirmadienį buvo priimtas sprendimas, kad policijos pareigūnai atsisako automatinių ginklų „Kalašnikov“.
