Lenkija – Rytų Europos saugumo garantas
Kaip pastebėjo 15min kalbintas G.Česnakas, Lenkija yra didžiausia karinė galia Vidurio bei Rytų Europoje ir svarbiausias forpostas NATO rytiniame flange. Pasak jo, vertinant geostrateginę saugumo aplinką galima vienareikšmiškai teigti, kad gausias sausumos ir oro pajėgas turinti Lenkija yra pati svarbiausia valstybė užtikrinant Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių karinį saugumą.
„Varšuva, – pridūrė jis, – skiria 2 proc. BVP gynybai ir numato skirti 47 mlrd. JAV dolerių ginkluotės ir technikos atnaujinimui iki 2026 metų. Varšuva ir Vašingtonas susitarė dėl 32 naujausių, penktosios kartos, naikintuvų F-35 įsigijimo.“
Anot Lietuvos karo akademijos docento dr. G.Česnako, stiprus Lenkijos ir svarbiausios NATO narės JAV bendradarbiavimas taip pat stiprina ir Baltijos valstybių saugumą. Todėl verta paminėti, kad šiemet JAV nusprendė Lenkijos teritorijoje įsteigti divizijos štabą. Kaip 15min paaiškino pašnekovas, greta rotacinių sustiprintų priešakinių pajėgų (eFP), kurias sudaro 4500 JAV karių, į Lenkiją iš Vokietijos JAV perkels dar 1000 karių, kurie stiprins oro žvalgybos pajėgumus, specialiųjų pajėgų rengimą ir paramos užtikrinimą.
„Lenkija yra geostrategiškai svarbi, užtikrinant jungtį tarp kontinentinės NATO ir kariniu požiūriu izoliuoto Baltijos valstybių regiono, nes tai vienintelė valstybė per kurios teritoriją sausuma gali atkeliauti NATO sąjungininkai į Baltijos šalis. Ji svarbi užtikrinant Suvalkų koridoriaus saugumą, taip pat atgrasant Rusiją nuo pajėgų iš Kaliningrado panaudojimo“, – pabrėžė jis.
Sutampa požiūriai į karines grėsmes
Paklaustas, ar saugumo srityje Lietuva ir Lenkija bendradarbiauja pakankamai, dr. G.Česnakas pastebėjo, kad Vilniaus ir Varšuvos požiūriai į karines grėsmes sutampa.
„Neseniai, – teigė jis, – Lietuva įsigijo Lenkijoje pagamintą artimojo nuotolio priešlėktuvinę gynybos sistemą GROM. 2014 metais Lietuva, Lenkija ir Ukraina įkūrė bendrą brigadą LITPOLUKRBRIG, kurios tikslas – mokyti Ukrainos pajėgas ir stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą. Lenkijos pilotai ir kariai dalyvavo net 8 NATO oro policijos misijose Baltijos šalyse.“
2020 metais planuojamas Lietuvos–Lenkijos gynybos ministrų Tarybos susitikimas.
15min pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad abi šalys yra pasirašiusios susitarimą dėl kariuomenių brigadų afiliacijos su tarptautiniu NATO Šiaurės Rytų divizijos štabu. Pasak jo, Varšuva prisijungė prie Lietuvos inicijuoto ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto. Be to, 2020 metais planuojamas Lietuvos–Lenkijos gynybos ministrų Tarybos susitikimas.
„Akivaizdu, kad bendradarbiavimas labai intensyvus, visapusis, gilus ir, svarbiausia, nuoširdus. Jam netrukdė net buvęs „šaltukas“ dvišaliuose santykiuose. Kai yra sutarimas dėl strateginio saugumo klausimų, išsprendžiami ir techniniai klausimai. Nors techninių klausimų sprendimų pritrūksta bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, bet Lenkija yra patikima partnerė“, – 15min atsakė G.Česnakas.
Lyginamas su Fuldos koridoriumi
Suvalkų koridoriaus klausimas – neišvengiamas kalbant apie Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docento dr. G.Česnako teigimu, tai vienintelė, vos 90 km ilgio sausumos jungtis, siejanti Baltijos valstybes su visomis kitomis NATO narėmis Europoje.
„Vienoje pusėje turime militarizuotą Rusijos Kaliningrado sritį, o kitoje – artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją. Be Suvalkų koridoriaus, karinis pastiprinimas į Baltijos šalis gali ateiti tik jūros keliu, kuris yra pavojingesnis ir itin pažeidžiamas. Užblokavus Baltijos valstybių uostus, apribojus įeigą į Baltijos jūrą ir uždarius Suvalkų koridorių Baltijos valstybės taptų izoliuotos – savotiška „sala“. Neatsitiktinai Suvalkų koridoriui skiriama tiek daug politikų ir saugumo ekspertų bendruomenių dėmesio“, – paaiškino 15min pašnekovas.
Suvalkų koridorius – Achilo kulnas, o gal strateginis privalumas? Anot jo, tokio tipo geografinės erdvės negalima pavadinti strateginiu privalumu planuojant gynybą. Hipotetinio karinio konflikto atveju, kaip paaiškino G.Česnakas, Rusija stengtųsi apsaugoti Kaliningradą nuo izoliacijos ir tam veikiausiai panaudotų pajėgas „uždaryti“ koridorių – sukurti sausumos tiltą tarp Baltarusijos ir Kaliningrado. Taip pat svarbu nepamiršti – Rusija tokius scenarijus išbando ir mokymuose. Dėl šios priežasties koridoriui sąjungininkai turi skirti didžiulį dėmesį.
„Suvalkų koridoriaus kariniu požiūriu dažnai lyginamas su Fuldos koridoriumi Vokietijoje Šaltojo karo metu, kurio apsaugai buvo skirta daug dėmesio ir karinių pajėgų“, – teigė G.Česnakas.
Manyčiau, saugiausi, kiek yra buvę modernios Lietuvos istorijoje.
15min paklaustas, ar dėl Suvalkų koridoriaus šiandien galime jaustis saugūs, G.Česnakas svarstė, kad Lietuvai ir Lenkijai stiprinant gynybos pajėgumus, turint NATO gynybos planus Baltijos šalims, turint NATO oro policiją, turint rotacines sustiprintas priešakines Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkų pajėgas galime jaustis saugūs. „Manyčiau, – pabrėžė jis, – saugiausi, kiek yra buvę modernios Lietuvos istorijoje. Lietuvos kariuomenė, gynybos ekspertai ir diplomatai dirba tam, kad saugumas būtų dar didesnis.“
