Antradienį prezidentūra pranešė, kad G.Nausėda nusprendė nevykti į Holokausto minėjimą Izraelyje, o žydų aukas kitą pirmadienį pagerbs buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje Lenkijoje.
Sprendimas, panašu, priimtas staiga: dar pirmadienį Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy išplatino sveikinimą prezidentui dėl planų dalyvauti Pasaulio Holokausto forume Jeruzalėje.
„Prezidento Nausėdos dalyvavimas Jad Vašem atminimo renginiuose kartu su pasaulio lyderiais, taip pat asmeninis susitikimas su prezidentu Reuvenu Rivlinu pabrėžia įsipareigojimą prisiminti Holokaustą ir jo pamokas bei yra gyvybiškai svarbūs abiem mūsų tautoms“, – rašoma sveikinime.
Nenori atsidurti kompanijoje su V.Putinu?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto 15min teigė, kad G.Nausėdos sprendimas greičiausiai yra susijęs su Lietuvos užsienio politika Rusijos atžvilgiu.
„Turint omeny paskutinius Putino ir Kremliaus pasisakymus, norus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, čia suveikė globalesni dalykai. Manau, tai yra teisingas sprendimas“, – sakė A.Pukšto.
Pasak politologo, ko gero, G.Nausėda „nenori atsistoti vienoje kompanijoje su Putinu, kuris pastaruoju metu žemina Vidurio ir Rytų Europos valstybes“, pirmiausia – Lenkiją.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis BNS pirmadienį atsisakė komentuoti, ar G.Nausėdos sprendimas susijęs su V.Putino dalyvavimu renginyje ir ginču dėl Rusijos pareiškimų – jis tik nurodė, kad prezidentas nusprendė daugiau laiko praleisti Pasaulio ekonomikos forume Davose.
„Prezidentas vietoje anksčiau planuoto dviejų dienų vizito Davose Pasaulio ekonomikos forume lankysis tris dienas. Per papildomą dieną ketvirtadienį suplanuoti prezidento susitikimai su kitų šalių bei tarptautinių verslo įmonių lyderiais. Iš Davoso prezidentas sugrįš ketvirtadienį vakare“, – teigė A.Bubnelis. Prezidento prašymu Izraelyje Lietuvai atstovaus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda jau anksčiau atsisakė kvietimo vykti į minėjimą Jeruzalėje, nes jam, priešingai nei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nebuvo numatyta teisė pasakyti kalbą.
„Kaip įmanoma, kad pasisakys prezidentai Vokietijos, Rusijos ir Prancūzijos, kurių vyriausybės tuomet siuntė žmones, žydus, į koncentracijos stovyklas, o Lenkijos prezidentui neleidžiama pasisakyti?“ – anksčiau sausį žydų šventės Chanukos renginyje Varšuvoje kalbėjo A.Duda.
Pastaruoju metu Rusija pateikia savas istorijos interpretacijas. Pavyzdžiui, V.Putinas paskelbė, kad Lenkija kolaboravo su nacių diktatoriumi Adolfu Hitleriu ir prisidėjo prie Antrojo pasaulinio karo pradėjimo.
Rusijos gynybos ministerija apkaltino Lenkijos pasipriešinimo judėjimą, organizavusį 1944 metų sukilimą Varšuvoje, naikinus žydus.
Prie renginio Jeruzalėje organizavimo ir finansavimo prisideda Kremliui artimas milijardierius, iškili figūra Rusijos žydų bendruomenėje ir Europos žydų kongreso pirmininkas Mošė Kantoras. Jis yra įtrauktas į JAV iždo departamento sudarytą „Kremliaus sąrašą“, kuriame – V.Putino valdymo metais suklestėję valstybės pareigūnai ir oligarchai.
Lenkija įvertins teigiamai
Pasak A.Pukšto, Lenkija G.Nausėdos sprendimą dalyvauti minėjime Aušvice priims labai palankiai.
„Nausėda rodo tikrai didelį nuoseklumą bendradarbiavimo su Lenkija ir antiputiniško fronto srityje. Tai Lenkijos atžvilgiu yra labai didelis žingsnis“, – 15min sakė politologas.
A.Pukšto prognozuoja, kad toks prezidento sprendimas neturėtų pakenkti ir Lietuvos santykiams su Izraeliu.
„Norėčiau priminti (Izraelio premjero – red.) Netanyahu vizitą Lietuvoje 2018 m. Vizitas buvo ypatingas, nes Netanyahu Lietuvoje praleido keturias dienas, ko jis niekada nedaro. Nemanau, kad tie santykiai sugrius“, – pridūrė jis.
Aušvico-Birkenau valstybinio muziejaus renginį globoja Lenkijos prezidentas A.Duda.
„Vykstu į simbolinę vietą – Aušvico-Birkenau mirties stovyklą – išreikšti pagarbos milijonams žydų, kurių gyvybes Antrojo pasaulinio karo metais nusinešė Holokaustas. Lenkiuosi ir tiems dviem šimtams tūkstančių žydų, kurie buvo mūsų tautiečiai. Privalome pagerbti Holokausto aukų atminimą, siekti istorinio teisingumo ir kartu visomis išgalėmis priešintis bet kokioms neapykantos formoms“, – pranešime spaudai teigė G.Nausėda.
Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla. 1940–1945 m. čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 metų sausio 27 dieną.
