„Įvertinusi šių metų rinkimų svarbą ir siekdama sutelkti Lietuvos piliečius visuotinių iššūkių akivaizdoje, kviečiu ir rekomenduoju palaikyti prezidento G.Nausėdos kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose“, – savo sprendimą šeštadienį per LSDP konferenciją Vilniuje paaiškino V.Blinkevičiūtė, nutarusi siekti dar vienos kadencijos Europos Parlamente, kur dirba nuo 2009 metų.
Kaip 15min teigė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas, socialdemokratai, žengdami šį žingsnį, racionaliai paskaičiavo, kad jų politinis prioritetas yra Seimo rinkimai rudenį. Būtent į šiuos rinkimus ši partija nutarė nukreipti visus savo resursus.
Profesorius neabejoja, kad socialdemokratai seka nuomonių apklausas ir patys jas užsako vidinėms reikmėms. Dalyvavimas prezidento rinkimuose, anot jo, buvo susietas su didesniais kaštais ir mažesne politine grąža, mažesnėmis galimybėmis laimėti.
„Prasčiau pasirodžius prezidento rinkimuose, prieš Seimo rinkimus tai būtų žinia: štai, jūsų kandidatas pasirodė prastai. Prisiminkime 2019 m. rinkimus, kuomet socialdemokratų kandidatas Vytenis Andriukaitis užėmė 4 vietą. Einant į Seimo ar Europos Parlamento rinkimus su tokia žinia, kad „jūsų kandidatas nepopuliarus, kas čia per partija“, irgi duoda bendrus kaštus bendroje komunikacijoje, partijos reklamoje.
Jau nekalbant apie tai, kad nuomonių apklausos, ko gero, rodytų, jog socialdemokratams yra keblu ar sunkiau laimėti prezidento rinkimus“, – teigė M.Jurkynas.
Antras dalykas, ką, profesoriaus nuomone, socialdemokratai įvertino, tai pakankamai neblogus Savivaldybių tarybų bei merų rinkimus 2023 m. pavasarį, pastarųjų merų rinkimų Kupiškio rajono savivaldybėje rezultatus bei tai, kad Seimo nario atsilaisvinusias vietas yra laimėję socialdemokratai.
„Ko gero vienmandatėse apygardose, jei būtų du turai, jie tikrai yra stipresni. Nesenos apklausos rodo, už ką žmonės tikrai nebalsuotų. Premjerė Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis yra tarp nepopuliariausių asmenų. Socialdemokratai, panašu, bus būsimos valdančiosios koalicijos didžiausioji dalis. Greičiausiai tai bus su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – dėliojo profesorius.
Sutampa ekonominės idėjos
Formuojant Vyriausybę, socialdemokratams, anot pašnekovo, reikia kuo mažesnės įtampos ir konflikto. O dalyvaujant prezidento rinkimuose tektų kautis. Politiniai kaštai, kritika, paskaičiuota, nebūtų naudinga.
V.Jurkynas siūlė nepamiršti ir to, kad G.Nausėda ekonominiais klausimais yra labiau kairysis, nes pasisako už didesnį perskirstymą mokesčių pagalba, už didesnį viešųjų gėrybių, viešojo sektoriaus vaidmenį žmonių pagrindinių problemų, tokių, kaip socialinės atskirties, skurdo mažinimo, sprendime.
Taigi kairiosios ekonominės G.Nausėdos idėjos, vizijos sutampa su socialdemokratų kairiosiomis idėjomis. Todėl ir nuspręsta susitelkti į Seimo rinkimus.
„Aišku, Prezidento labiau konservatyvios vertybės, o socialdemokratų tokios labiau centristinės, šiek tiek liberalesnės, – čia yra konfliktas. Bet jei pažiūrėsite į nuomonių apklausas, kurios atskleidė pagrindines Lietuvoje problemas, tai jos nėra tos kultūrinės socialinės, žmogaus teisių problemos. Visas dvidešimtukas yra socialinės ekonominės problemos, kurios labiausiai rūpi žmonėms. Atskirtis, infliacija...
Tad G.Nausėdos kairiosios ekonominės idėjos, kad valstybės vaidmuo turi būti stipresnis, sprendžiant šias problemas, sutampa su socialdemokratų idėjomis“, – įvertino profesorius.
Vis dėlto, jis neatmeta šioje galimoje G.Nausėdos ir socialdemokratų poroje, kokių asmenybinių konfliktų. Tačiau žvelgiant į makro strateginį lygmenį, galima įžvelgti tarp šių šalių daugiau bendradarbiavimo.
Nekritikuos kaip konservatoriai
Negana to, M.Jurkyno nuomone, socialdemokratai nebus tie, kurie puls kritikuoti Prezidento, kaip tai darė konservatoriai nuo pirmųjų dienų.
„Prisiminkime, kaip konservatoriai purkštavo, jog Prezidentas taip įdėmiai eina per ministrų tvirtinimą, kodėl bando daryti įtaką. Nors kai Prezidentas darė tą patį su Sauliaus Skvernelio Vyriausybe, konservatoriams tuomet tiko.
Po to konservatoriai iškart puolė ant jo, kodėl jis čia važiuos į Europos Vadovų Tarybą. Konservatoriams tas tiko, kai važinėjo Dalia Grybauskaitė.
Įsivažiavęs konservatorių ir jiems pritariančių asmenų viešojoje erdvėje puolimas parodė, kad karo kirvį iškasė ne Prezidentas. Aišku, jis, kaip asmenybė, yra toks, kuris nenori, kad jį stumdytų, ir ne kartą tai pasakęs, net ūmiai. Jo atsikirtimas, kad „manęs čia nestumdysit“, sudaro tolesnę konflikto liniją, bet ne jis pradėjo“, – dabartinę priešpriešą tarp daugumos ir prezidento perteikė politologas.
Turėjo mažiau šansų
Paklaustas, ar galima suprasti, kad eilinis Lietuvos pilietis laimėtų iš to, jog G.Nausėdos ir socialdemokratų tandemas nuo rudens sukurtų labiau stabilesnį santykį valdžios struktūrose, M.Jurkynas pabrėžė, jog eiliniam piliečiui svarbiausia, kad būtų sprendžiamos jo problemos. O tokie sprendimai reikalauja daugiau viešųjų išlaidų ir mokestinės politikos pakeitimo.
O jei V.Blinkevičiūtė būtų dalyvavusi gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose, ar būtų ji tapusi stipria konkurente apklausose šiuo metu laiminčiam G.Nausėdai?
„Manau, būtų konkurentė, bet socialdemokratai paskaičiavo, kad jų galimybės laimėti yra menkesnės. Išmesti šimtus tūkstančių eurų į rinkimus, kurių nelaimėsi... Tuos pinigus gali geriau panaudoti rinkiminei kampanijai Seimo rinkimams.
Tai yra svarbiau, nes nepamirškime, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, parlamentas yra svarbiausia institucija, kuri gali ir prezidento veto atmesti. Jei vyriausybė dermėje su parlamentu, tai jie, iš esmės, sprendžia visas problemas, o prezidentas yra vykdomosios valdžios mažesnis pagal galias dėmuo, kuris atlieka politinio gyvenimo stebėseną, monitoringą. Realius poveikio svertus turi parlamentas ir vyriausybė“, – teigė M.Jurkynas.
Konservatorių laukia nepopuliarumo šventė
Politologas nemato problemos, kad V.Blinkevičiūtė nusprendė siekti dar vienos europarlamentarės kadencijos ir Seimo rinkimuose partijos lyderio vaidmens realiai teks imtis kažkam kitam. Anot jo, ekspertai ir politologai neturėtų dalinti patarimų, kaip partijos turėtų elgtis. Nereikia virsti politikais.
Konservatorių laukia nepopuliarumo šventė.
Po socialdemokratų sprendimo nekelti kandidato prezidento rinkimuose, M.Jurkyno nuomone, G.Nausėdos šansai laimėti sustiprėjo. Tačiau jis priminė faktą, kad 2019 m. rinkimų metu pusė socialdemokratų, nepaisant to, kad turėjo savą kandidatą V.Andriukaitį, balsavo už G.Nausėdą.
„Nesakau, kad 100 proc. socialdemokratų rinkėjų balsuos už G.Nausėdą, tačiau tai labai stipri žinia, kad prezidentas neturi konkurento iš kairiojo lauko. Nenustebčiau, kad ir valstiečiai paremtų Prezidentą.
Tuomet, žinant, kokia nepopuliari yra Vyriausybė, I.Šimonytė, ir kiek dar konservatoriai susirinks kritikos prieš rinkimus – pradedant Bartoševičiumi, baigiant čekiukų skandalu, nebrandžiu blaškymusi pasiūlyti paleisti visą Seimą, konservatorių laukia nepopuliarumo šventė“, – patikino profesorius.
Ar socialdemokratų rinkėjai yra iš tų, kurie ateina iki rinkimų dėžės?Atsakydamas pašnekovas teigė, kad didžiausias lojalumas priklauso konservatorių bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjams.
„Konservatorių rinkėjai yra drausmingesni, jei aktyvumas išlieka apie 50 proc. Bet Europos Parlamento rinkimuose aktyvumas bus, mano prognozėmis, apie 30 proc., nes nėra dubliuota su prezidento rinkimais, kaip anksčiau.
Prisiminkit, 2009 m. Europos Parlamento rinkimai vyko anksčiau, taip pat buvo nesudubliuoti, Lietuvoje rinkėjų aktyvumas siekė apie 21 proc. Tik Slovakijoje buvo žemesnis. Kuo mažesnis aktyvumas, tuo labiau laimi tie, kurių rinkėjai drausmingesni.
Manau, kad konservatoriai pasirodys geriau nei numatyta Europos Parlamento rinkimuose, bet jie prastai pasirodys Seimo rinkimuose“, – spėjo M.Jurkynas.
Populiariausia partija
Apklausų duomenims, LSDP šiuo metu yra populiariausia partija Lietuvoje. Už juos ketina balsuoti maždaug 16–20 proc. rinkėjų. V.Blinkevičiūtė – viena palankiausiai šalyje vertinamų politikų.
Buvęs banko analitikas G.Nausėda siekia antros kadencijos prezidento pareigose. Pagal visuomenės nuomonių apklausą, už jį ketina balsuoti apie ketvirtadalis rinkėjų.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, rinkimai į Europos Parlamentą – birželio 9 dieną, o Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – spalio 13 dieną.
