„Šitam skandale nėra nekaltų, bet prezidentė, kaip valstybės galva, turi didžiausią atsakomybę. Aišku, jai buvo sunku pripažinti, kad klydo anksčiau palaikydama R.Palaitį, bet tai reikėjo daryti. Deja, ji neišlaikė egzamino. Atleisdama R.Palaitį ji būtų nuraminusi visuomenės aistras, būtų buvusi galimybė sumažinti įtampą Vyriausybėje“, – BNS pirmadienį sakė K.Girnius.
Komentuodamas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pareiškimą, kad vasarą reikėtų surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, K.Girnius teigė, kad tokio siūlymo realumas priklauso nuo to, ar jam pritaria ir kiti konservatorių lyderiai.
„Kol kas svarbiausias klausimas yra, ar I.Degutienės pareiškimas atstovauja nuosekliai konservatorių nuomonei, ar partija, premjeras ir kiti įtakingi nariai ją palaiko. Ar čia yra tik būdas išreikšti gilų nepasitenkinimą prezidentės sprendimu, ar jie tikrai sako, kad nebegali tokiomis sąlygomis toliau dirbti“, – sakė K.Girnius.
Pasak politologo, pirmalaikiams rinkimams tikriausiai nepritartų liberalieji valdančiosios koalicijos partneriai. Pagal vieną iš būdų norint surengti pirmalaikius Seimo rinkimus reikia, kad tam pritartų trys penktadaliai parlamentarų, t.y. 85 iš 141.
„Opozicinės partijos tam pritartų, nes jie daugiau laimėtų dabar, negu vėliau. Jie galėtų argumentuoti, kad ši Vyriausybė parodė, jog nesugeba dirbti. Bet yra kita galimybė. Dauguma žmonių jaučia, kad FNTT vadovai klaidingai atleisti ir kad šiuo atveju konservatoriai gina teisingą reikalą, tad jei naujausios gyventojų apklausos parodytų, kad konservatorių populiarumas staiga padidėjo, opozicinės partijos gali susilaikyti“, – sakė jis.
Seimo pirmininkės siūlyme jis įžvelgė ir prieštaravimą.
„Kyla du klausimai. Pirma, yra prieštaravimas – jeigu per šią sesiją reikia atlikti svarbių darbų ir skelbiami išankstiniai rinkimai, tada jokie įstatymai nebus priimami ir Seimo darbas nutrūks. Aš suprantu didelį konservatorių nusivylimą, bet ar jie bus pasiryžę ne tik pasiūlyti šį žingsnį, bet ir stengtis jį įgyvendinti, nes tai, ko gero, palaidotų jų viltis priimti svarbiausius energetikos įstatymus“, – teigė jis.
Vyriausybės vadovas praėjusį antradienį perdavė prezidentei teikimą atleisti vidaus reikalų ministrą, teigdamas, kad šis suklydo atleisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus.
R.Palaitis FNTT direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą iš pareigų atleido vasario 15 dieną, gavęs Valstybės saugumo departamento medžiagą. Anksčiau šie pareigūnai tikrinti poligrafu dėl informacijos apie banką „Snoras“ atskleidimo.
Teikti R.Palaičio atleidimą premjerui siūlė ir Seimo Antikorupcijos komisija. Atlikusi tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo komisija nusprendė, kad ministras pareigūnus atleido be pagrindo. Be to, jis esą galėjo turėtų asmeninių-partinių motyvų, kad pareigūnai nebedirbtų. R.Palaitis tokius kaltinimus atmeta.
