„Schema labai panaši į dabartinę – veikiantys asmenys, režisieriai, autoriai yra tie patys. Ir scenarijų parašė, kaip ir šiuo, taip ir anuo atveju, Valstybės saugumo departamentas. Šiuo atveju turbūt nesuveikė mechanizmai ir Gediminas Grina (VSD vadovas – LRT.lt) už tas klaidas turbūt atsakys ne tik prieš visuomenę, bet ir prieš scenarijaus autorius“, – įsitikinęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs FNTT vadovas V.Gailius.
Politologas Algis Krupavičius taip pat įžvelgia, kad istorija su informacijos nutekinimu apie grėsmes prezidentei – surežisuota. Vis dėlto, kai nutekėjo informacija apie „Snorą“, teisėsauga kaltųjų paieškas pradėjo ne nuo žurnalistų apklausų ir kratų jų namuose, kaip atsitiko šį kartą.
Pirmą kartą po ilgo laiko prezidentė pasidarė šiek tiek pažeidžiama – neaišku, kiek. Prieš rinkimus jos oponentai bando šią progą išnaudoti, – pastebi K.Girnius.
„Viskas vyksta priešingai. Keliamas chaosas ir tikslas yra labai paprastas – kad niekas nieko galų gale nerastų ir visi galai būtų į vandenį“, – spėja KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius prof.dr. Algis Krupavičius.
Seimo narys V.Gailius teigia, kad į žiniasklaidą patekus informacijai apie planuojamą operaciją „Snoro“ banke, taip pat stengtasi nuslėpti jos nutekintojus. O garas nuleistas poligrafu patikrinus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovą V.Gailių bei jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, ir, esą, nustačius, kad informacija galėjusi nutekėti iš jų. Kai teismas juos išteisino, kaltųjų neliko ir nėra iki šiol.
„Ši informacija saugoma tam tikrą laiką ir, pavyzdžiui, įrašai Gedimino pr. paimti praėjus septyniems mėnesiams. Nors duomenys apie tai, kad duomenys, padėsiantys atskleisti nusikaltimą, yra Gedimino pr. vaizdo stebėjimo sistemose, buvo pateikti kitą dieną. Šie duomenys buvo prarasti dėl Generalinės prokuratūros ir VSD neteisėtų ir, manau, nusikalstamų veiksmų . Tai apsunkins šio nusikaltimo tyrimą. Manau, kad jie buvo prarasti tam, kad apsaugotų kai kuriuos aukštus pareigūnus. Buvo stengiamasi nutildyti V. Giržadą, kadangi jis pateikė informaciją, kaip buvo perduota informacija dienraščiui“, – dėstė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs FNTT vadovas V.Gailius.
Politologai pastebi, kad prezidentė turėtų keisti požiūrį į jai pavaldžių prokuratūros, sSaugumo ir Specialiųjų tyrimų tarnybų bei jų vadovų veiklą bei kompetenciją, nes iki šiol šių tarnybų veikla ją tenkino.
„Dabar tos tarnybos atsiduria savotiškai tarp kūjo ir priekalo. Kūjis yra prezidentūra, priekalas yra Seimas. Šioje situacijoje atrodo, kai atėjome į tašką, kai nei STT, nei prokuratūra, nei VSD vadovai nelabai žino, kaip elgtis, kokia galėtų būti išeitis. Jie turbūt gerai supranta, kad, nepaisant jų likimo, profesinių karjerų didelės priklausomybės nuo prezidentės valios, Seimas irgi turi balsą“, – konstatuoja A. Krupavičius.
Tokiai nuomonei pritaria ir Kęstutis Girnius, teisėsaugos institucijų veikloje įžvelgiantis klaidas ir neadekvačią reakciją.
„Tai rodo, kaip prastai veikia mūsų teisėsaugos institucijos, kaip jos neturi tikro supratimo, ką turėtų daryti ir ko neturėtų daryti. Prokuratūra, STT ir, manau, VSD. Ši slapta informacija veikiausiai buvo gauta iš amerikiečių. Nėra čia jokio pavojaus, kad bus atskleisti kažkokie šaltiniai. Kai yra įslaptinta, tuomet apie tai ir negali kalbėti. VSD pakiša pažymą, bet ji nesiima jokių prevencinių žingsnių“, – teigia politologas Kęstutis Girnius.
A.Krupavičius mato dar vieną šio skandalo blogybę – atitraukiamas dėmesys nuo svarbių šalies vidaus ir užsienio politikos įvykių, kuriuose reikalingas ir prezidentės, ir kitų politikų dalyvavimas.
„Labai sudėtinga situacija Ukrainos atžvilgiu, kadangi Ukraina, akivaizdu, asociacijos sutarties su ES nepasirašys. Manau, kad prezidentė galėjo vykti į Ukrainą, kalbėti su jos prezidentu ir tai būtų buvęs gerokai naudingesnis darbas ir ES, ir Lietuvai. Tai vienas dalykas. Antra tema, kuria galėtume kalbėti, apie 2014 m. biudžetą, kuris diskutuojamas, svarstomas Seime. Nuo jo priklausys mūsų ateitis ne tik kitais metais, bet ir mūsų galimybės 2015 m. turėti eurą. Taigi, politinėje darbotvarkėje turėtų dominuoti kiti klausimai, o ne tokie, kurie kelia skandalus“, – įsitikinęs A. Krupavičius.
Politologai sutaria, kad visa šita istorija kenkia prezidentei: skandalui nesibaigiant sustojo augę jos reitingai, ji tapo pažeidžiama, o tai paranku politiniams oponentams.
„Pirmą kartą po ilgo laiko prezidentė pasidarė šiek tiek pažeidžiama – neaišku, kiek. Prieš rinkimus jos oponentai bando šią progą išnaudoti“, – pastebi K.Girnius.
