Gegužės viduryje tyrimų bendrovės „Vilmorus“ ir „Norstat LT“ 15min užsakymu atliko reprezentatyvią apklausą ir teiravosi, už ką jie balsuotų prezidento rinkimuose.
Gyventojai galėjo rinktis iš penkių potencialių kandidatų: nepartinio, dabar prezidento pareigas einančio G.Nausėdos, konservatorių į premjero pareigas deleguotos Ingridos Šimonytės, Liberalų sąjūdžio lyderės, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio ir Socialdemokratų partijos pirmininkės, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės.
-
Socialdemokratai su V.Blinkevičiūte priešaky: ar pavyks atsikovoti prarastą vietą po saule?
-
Būsimoji socdemų lyderė V.Blinkevičiūtė – apie linkėjimą A.Dulkiui, patarimą M.Navickienei ir mintis dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose
-
Naujausia apklausa: G.Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu politiku
-
Dveji metai iki prezidento rinkimų: apklausose – netikėti rezultatai dėl konkurento G.Nausėdai
Bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, 23 proc. respondentų nurodė, jog dar nežino už ką balsuos dar 20 proc. teigė, jog nebalsuotų už nė vieną paminėtų kandidatų.
Panašūs skaičiai – ir bendrovės „Norstat LT“ apklausoje: 23 proc. apklausos dalyvių teigė, jog dar nežino už ką balsuos, 21 proc., – kad prezidento rinkimuose nepalaikytų nė vieno iš paminėtų politikų.
Vilniaus politikos instituto asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus vertinimu, tai rodo, jog yra niša rastis naujam kandidatui į prezidentus, apie kurį dabar net negalvojame.
„Šie rinkimai gali būti patogūs netikėtumams, sensacingiems kandidatams, apie kuriuos mes dabar gal nelabai galvojame. Tai nėra tokie rinkimai, kad drąsiai galėtume sakyti, mes 100 proc. žinome, kas bus kitas Lietuvos prezidentas. Kaip 2014 metais buvo galima būti lengvai orakulu ir atspėti, kad Dalia Grybauskaitė laimės antrąją kadenciją“, – interviu 15min studijoje komentavo politologas.
Lietuvos gyventojai, pasak jo, noriai renkasi nepartinius kandidatus ir toks prezidento rinkimuose esą galėtų tapti „žaidimą keičiančiu veikėju“.
Sociologas Vladas Gaidys mano, kad tokiam kandidatui sužibėti ir patraukti rinkėjus pakaktų pusės metų.
„Mes jau matėme istoriškai, kad Lietuvoje net ir Seimo rinkimuose, o ką jau kalbėti apie prezidento rinkimus, labai veikia nepartinių kandidatų korta ir tokia galimybė visiškai įmanoma, kad atsiras žmogus, apie kurį mes dabar tokiame kontekste gal net nelabai galvojame.
Nelabai norėčiau spekuliuoti, kas tai galėtų būti, nes įvairovė didžiulė, ir kas taps visiškai keičiančiu žaidimą veikėju“, – dėstė M.Baltrukevičius.
Sužibėti užtektų pusės metų
Tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio įsitikinimu, niša sužibėti naujam kandidatui yra jau vien dėl to, kad dabartinio prezidento G.Nausėdos reitingai nėra labai aukšti.
„Manyčiau, tikrai yra didelė niša, nes dabartinio prezidento, kuris gali kandidatuoti antrai kadencijai, populiarumas yra mažesnis negu ankstesnių prezidentų. Jo populiarumas netgi šiek tiek mažesnis negu D.Grybauskaitės antros kadencijos pabaigoje. <...> Šiuo metu taip pat nėra populiarių politikų, kurie išlįstų anketose, kokiame nors atvirame klausime – šimtus politikų paminti žmonės, bet nėra kokių ryškių“, – kalbėjo V.Gaidys.
Jo manymu, tam, kad naujasis kandidatas į prezidentus sužibėtų ir pritrauktų gyventojų paramą, užtektų, jog jis apie savo kandidatavimą į prezidentus pasiskelbtų likus pusei metų iki rinkimų.
Sužibėjimui reikia maždaug pusės metų.
„Sužibėjimui reikia maždaug pusės metų – intensyvaus darbo, pasirodymų, finansų, kad pasireikštų, pasirodytų televizijoje. Jeigu ilgesnis laikas, energija išsiskaidys ir [kampanija] nebus tokia efektyvi“, – teigė V.Gaidys.
Diskusijos dalyviai teigė, jog siekti prezidento posto jau esant juo kur kas lengviau nei tą daryti, pavyzdžiui, iš premjero posto.
M.Baltrukevičius teigė neabejojantis, jog G.Nausėda sieks antrosios kadencijos pareigose, dėl I.Šimonytės jis nebuvo toks užtikrintas.
„Nėra labai tikėtinas jos dalyvavimas rinkimuose, bet dar anksti spręsti“, – pažymėjo analitikas.
Jo vertinimu, konservatorių partijai I.Šimonytė būtų pravartesnė Seimo rinkimuose, be to, įmanoma, kad dešinieji prezidento rinkimuose kels bendrą kandidatą.
Visa diskusija apie tai, ką 2024-aisiais žmonės matytų Lietuvos prezidentu, – žemiau.
Rezultatai skirtingi
15min apklausė trylika politologų ir paprašė įvardyti politikus, kurie turi realiausius šansus patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą.
Šiuos politikus – G.Nausėdą, S.Skvernelį V.Blinkevičiūtę, V.Čmilytę-Nielsen ir I.Šimonytę – dvi tyrimų bendrovės įtraukė į visuomenės apklausas.
Abiejų apklausų duomenimis, G.Nausėda turėtų patekti į antrąjį rinkimų turą, o prasčiausiai iš penketuko pasirodytų V.Čmilytė-Nielsen.
„Vilmorus“ apklausoje lyderio pozicija atiteko G.Nausėdai, po jo rikiuojasi V.Blinkevičiūtė, S.Skvernelis, I.Šimonytė ir V.Čmilytė-Nielsen.
„Norstat LT“ apklausoje daugiausia simpatijų sulaukė I.Šimonytė, o G.Nausėda liko antras. Toliau išsirikiavo S.Skvernelis, V.Blinkevičiūtė ir V.Čmilytė-Nielsen.
Plačiau su tyrimų rezultatais ir tuo, kodėl jie skiriasi, galite susipažinti čia.
Prezidento rinkimai turėtų įvykti 2024 metų gegužę.
