„Lietuvos ryto“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ birželį atlikta visuomenės apklausa parodė, kad populiariausia partija šiuo metu išlieka opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Už ją, apklausos duomenimis, balsuotų 15,1 proc. rinkėjų, skaičiuojant nuo visų gyventojų.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) populiarumas toliau mažėja. Birželį partija nukrito iš antros į trečią poziciją ir savąją užleido socialdemokratų partijai (LSDP).
Palaikymas konservatoriams sumenko 3 proc., nuo 14,8 proc. gegužę iki 11,8 proc. birželį.
Dalis rinkėjų nusivylė
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad lyginant tik gegužės ir birželio mėnesio reitingus, atitrūkimo galėtume nesureikšminti.
Tačiau reitingų kritimo tendencija pastebima du mėnesius iš eilės, todėl šuolis žemyn – „pakankamai ryškus“, bet kartu ir nestebinantis.
Pasak jos, ilgą laiką viešojoje erdvėje dominavo pandemijos, ekonominiai, biudžeto, išmokų ir kiti reikalai.
Tačiau paskutinius keletą mėnesių aktualesni tapo vertybiniai klausimai, tokie kaip Stambulo konvencija, Partnerystės įstatymas. Jie poliarizavo visuomenę ir dalį privertė nusivilti valdančiaisiais.
„Konservatoriai pati savyje yra daugialypė partija, turinti ir liberalesnį, ir konservatyvesnį sparną, ir pastarajam galbūt šios pozicijos neatrodo labai priimtinos.
Natūralu, kad truputėlį reitingas nubyra būtent dėl to, kad yra aštresnės diskusijos ir kuo toliau jos tęsiasi, tuo daugiau nubyrėjimo nuo bendrų reitingų matome“, – komentavo I.Petronytė-Urbonavičienė.
Viena vertus, pasak politologės, reitingų mažėjimas politinei jėgai yra neigiamas ženklas, kita vertus, tai yra kaina už aiškiai ginamas vertybes, o tai gali padėti išsigryninti tiek partijai, tiek jos elektoratui.
Trumpalaikis emocijų atspindys
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad reitingų lentelės – tik gyventojų trumpalaikių emocijų atspindys.
„Vasaros pabaigoje emocijos gali būti pasikeitusios, priklausys nuo gero oro, pandemijos situacijos, ekonominių sąlygų“, – 15min teigė jis, todėl rezultatų per daug nesureikšmino.
Jo nuomone, emocijas kaitina vertybiniai klausimai bei konfliktai su prezidentu G.Nausėda. Konservatoriai, jo teigimu, turėtų ieškoti naujo kelio, kaip vystyti diskusiją, nes, kitu atveju, reitingų tendencijos nesikeis.
„Konservatoriai pasirinko tokias diskusijas, konflikto kryptis, kurios jiems yra nenaudingos reitingų prasme. Iš tikrųjų, jie žlugdo konservatorius, kaip politinę jėgą, galinčią kituose rinkimuose pasiekti kažkokį politinį rezultatą.
Todėl, manau, jie turėtų labai rimtai peržiūrėti savo strategines kryptis, kaip ir su kuo diskutuoti, ir požiūrį į kitas politines struktūras, pavydžiui, į prezidentą“, – kalbėjo L.Bielinis.
Arogancija nėra sveikintina
Pasak VDU profesoriaus, kai kurių TS-LKD narių demonstruojama arogancija prezidento ir kitų partijų atžvilgiu kenkia pačiai partijai.
„Prezidentas vis tiek lieka autoritetu ir kai jis yra skriaudžiamas iš tokios politinės partijos gretų kaip konservatoriai, jo šalininkų daugėja, o konservatorių mažėja“, – mano politologas.
G.Nausėda, apklausos duomenimis, išlieka palankiausiai vertinamu politiku Lietuvoje. Gegužę jį palankiai vertino 61,4 proc. apklaustųjų, birželį – 63,1 proc.
Pasak L.Bielinio, šiuo metu prezidentą konservatoriai traktuoja kaip trukdį arba meta jam kaltinimus, užuot ieškoję su juo bendradarbiavimo galimybių.
„Toks pats yra valdančiųjų daugumos požiūris į įstatymų priėmimą. Štai įstatymas dėl partnerystės – jis aktualus, šį klausimą reikia spręsti, bet taip, kaip jie sprendžia, akivaizdu, kad neįmanoma išspręsti“, – komentavo L.Bielinis.
„Tai yra bandymas šturmu nugalėti viešąją nuomonę ir tokiu būdu uždaryti klausimą. Kaip matome, to padaryti nepasisekė ir nepasiseks tol, kol nebus realizuota ilga diskusija, pokalbis su visokiausiais sluoksniais, politinėmis jėgomis, aiškinimu, galų gale, pozityviąja propaganda. Visa tai turi vykti, kol to nebus, turėsime konfliktą“, - pridūrė jis.
Likę šešėlyje laimi
Kaip rodo „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai, į savo aukštumas, antrą poziciją reitingų lentelėse, pakilo LSDP.
Per mėnesį palaikymas partijai išaugo 3,1 proc.: gegužę už šią partiją būtų balsavę 10,2 proc., birželį – 13,3 proc.
15min kalbinti politologai sutiko, kad tam įtakos turėjo Vilijos Blinkevičiūtės tapimas partijos pirmininke.
„Socialdemokratai šauna į viršų kaip raketa, jų paaugimas per porą mėnesių praktiškai yra dvigubas ir atrodo ambicingai. Tam įtakos turbūt gali turėti naujumo efektas, tarsi atsinaujinanti partija ir tuomet automatiškai su jais siejama daugiau lūkesčių“, – aiškino I.Petronytė-Urbonavičienė.
Jos teigimu, V.Blinkevičiūtė, prieš tapdama partijos vedle, kasdienėje politikoje nebuvo labai matoma, todėl nėra siejama su neigiamais dalykais.
Jeigu partija, būdama opozicijoje, „neprisidirbs“, ateinantys rinkimai jai esą galėtų būti visai sėkmingi.
VDU politologas L.Bielinis papildė, jog socialdemokratai šiame „triukšme yra palikti nuošalyje, šešėlyje“ ir tai nebūtinai yra blogas ženklas.
„Socialdemokratai bendrame konfliktų fone atrodo visiškai jaukiai ir taikiai. Šis jų taikumas ir neįsitraukimas į visas konfliktines situacijas ir iššaukia tą situaciją – reitingai kyla“, – nuomonę išsakė profesorius.
Grėsmė „valstiečiams“?
Kiek panaši situacija pastebima ir su LVŽS reitingais. Nors birželio mėnesio apklausa, palyginus su gegužės, rodo, kad už šią partiją balsuotų kiek mažiau gyventojų, ji gana stabiliai išsilaiko pirmoje vietoje.
L.Bielinis pažymėjo, kad visuomenė dabar gali lyginti „valstiečių“ ir konservatorių valdymą, sprendimus ir ateities galimybes.
„Kadangi LVŽS valdymas yra praeityje, o viską, kas buvo praeityje, mes atsimename šiek tiek geriau, mums atrodo, kad jie geresni“, – argumentavo politologas.
Tuo metu I.Petronytė-Urbonavičienė atkreipė dėmesį, kad gerėjantys LSDP reitingai „valstiečiams“ gali kelti nepatogumų, nes dalis šių partijų elektorato yra panašūs.
Po 2020 metų socialemokratams nesėkmingų rinkimų imta kalbėti, kad labai ilgai buvusią pagrindinę kairiojo spektro jėgą keičia „valstiečiai“.
„Tačiau dabar matosi, kad socialdemokratai bus linkę pakovoti dėl kairiojo sparno pagrindinės reprezentacinės vietos," – pažymėjo politologė.
I.Šimonytei tenka sugerti „smūgius“
Pagal „Vilmorus“ apklausos rezultatus, džiūgauti nėra ko ir premjerei Ingridai Šimonytei.
Birželį pirmą kartą nuo reitingų pradžios fiksuotas neigiamas jos vertinimas – vertinančių neigiamai respondentų buvo daugiau negu teigiamai.
Birželį neigiamai I.Šimonytę vertino 41,6 proc., teigiamai – 39,8 proc. respondentų.
Anot VDU profesoriaus, toks rezultatas nėra stebinantis, nes Vyriausybė yra pagrindinis subjektas, atsakingas už visą valdžios „ūkį“. O premjerei tenka prisiimti kiekvieną smūgį, tenkantį Vyriausybės atstovams bendrai.
„Ne dėl to, kad ji, sakykime, kaip politikė, neprofesionaliai elgiasi, <...> o todėl, kad ji yra atsakinga už visą ūkį, bet kokia nuoskauda, bet koks neigiamas požiūris į valdžią atitenka Šimonytei ir todėl jos reitingai, natūralu, mažėja“, – aiškino L.Bielinis. Tačiau bendrai jos reitingą vertino gerai.
I.Petronytė pritarė, kad aktyviai veikiančių politikų reitingų kritimas yra natūrali tendencija.
„Jeigu nėra super populiarūs sprendimai, mobilizuojantys plačias visuomenės grupes, natūralu, kad kuo daugiau veiki, tuo daugiau atsiranda ne tik patenkintų, bet ir nepatenkintų“, – teigė ji.
Bei pridūrė, kad I.Šimonytės populiarumą smukdyti gali jos aiškūs pasisakymai moraliniais klausimais bei TS-LKD bendras reitingų kritimas.
Prasti Laisvės partijos reitingai
Ketvirtoje vietoje partijų reitingo lentelėje rikiuojasi Liberalų sąjūdis, jo palaikymas išlieka stabilus – gegužę šią partiją palaikė 6,2 proc., birželį – 6 proc. apklaustųjų.
Penktoje pozicijoje – Darbo partija, kurios populiarumas nežymiai kilo. Birželį už ją balsuotų 5,2 proc. respondentų. Tokiu atveju partija peržengtų patekimo į Seimą kartelę.
Toliau rikiuojasi Laisvės partija, kurios populiarumas nuosekliai mažėja. Gegužę už partiją būtų balsavę 3,5 proc, birželį – 2,9 proc. rinkėjų.
Už Lietuvos socialdemokratų darbo partiją birželį savo balsą atiduotų 2 proc. apklaustųjų. Už Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjungą 0,8 proc.
Už kitą partiją būtų balsavę 1,3 proc. apklaustųjų, 15,1 proc. nebalsuotų, 24,9 proc. nežino, už kurią partiją balsuotų.
