„Mums reikia suprasti, kad Kinija turi labai rimtą pretenziją būti ir daugelio žmonių požiūriu jau yra faktiškai tapusi supervalstybe. Natūralu, kad tokie galingi tarptautinių santykių veikėjai yra suinteresuoti rinkti žinias visame pasaulyje ir Lietuva šiuo požiūriu nėra išimtis“, – LRT sakė Vilniaus universiteto TSPMI politologas K.Andrijauskas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengtoje ataskaitoje rašoma, jog Kinija stengiasi užverbuoti žmones siūlydama įvairius seminarus, renginius, keliones į Kiniją.
Šiuos atvejus K.Andrijauskas laiko išskirtiniais: „VSD atsispiria nuo blogiausio įmanomo scenarijaus. Bet šioje veikloje yra labai daug vadinamosios „pilkosios zonos“. Turime suprasti, kad Kinija yra labai svarbus veikėjas tarptautinėje ekonomikoje, politikoje ir vis labiau kultūroje. Tad natūralu, kad yra vis daugiau žmonių, kurie nori ir siekia gilinti Kinijos kultūros žinias, išmokti kinų kalbą, todėl yra rengiami vizitai, išvykos, seminarai, konferencijos, Vilniuje veikia Konfucijaus institutas.“
Politologas pabrėžia, kad negalime visų šioje veikloje dalyvaujančių žmonių laikyti Kinijos šnipais.
„Departamentas daro savo darbą ir tai yra, sakyčiau, labai savalaikis perspėjimas visiems mums dėl to, ką daro Kinija. Bet vėlgi jos veikla yra labai toli nuo tų mastų, kokius mes regime kitose pasaulio valstybėse, kartu ir kuriuos matome tarp mūsų sąjungininkų pasaulyje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja K.Andrijauskas.
Jis nurodo, kad esame palankioje padėtyje, nes galime pasimokyti iš sąjungininkų patirties ir išvengti sudėtingų situacijų.
Lietuvos smūgiai
K.Andrijauskas pažymi, kad Lietuva Kinijos dėmesį patraukė jau prieš penkerius metus, kai aktyviai veikė tarptautinėje arenoje.
„Kaip tik tuo metu Lietuva tarptautinėje diplomatinėje arenoje smūgiavo gerokai virš savo svorio pajėgumo. Mes pirmininkavome Europos Tarybai, buvome JT Saugumo Tarybos nenuolatiniai nariai. Kaip tik tuo metu regione prasidėjo Ukrainos krizė, Lietuva išreiškė labai aktyvų ir aiškų balsą šiuo klausimą. Kinijai tai buvo labai įdomu, kaip gali veikti tos vadinamosios mažosios valstybės, kurios istoriškai Kinijai yra sukėlusios nemažų problemų“, – LRT sakė VU TSPMI politologas.
Dabar Lietuva yra įdomi dėl ekonominės naudos. Kinija įgyvendina milžinišką ekonominį projektą, kuris vadinamas naujuoju Šilko keliu.
„Šiame kontekste Lietuva lyg ir galėtų atlikti vartų į Europą vaidmenį Kinijos prekėms, paslaugų sektoriui (...). Šiame kontekste yra Lietuvos specifika. Lietuva priklauso 16+1 formatui, kuris jungia Kiniją ir 16 pokomunistinių šalių, tačiau mūsų atveju tai yra daugiau laukimas ir bandymas suprasti tai, kas iš viso to gali gautis“, – nurodė K.Andrijauskas.
Jis pabrėžė, kad Vakarų Europoje ir JAV yra tam tikrų nuogąstavimų, kad Kinija gali bandyti skaldyti Vakarų bendruomenę, tačiau, anot politologo, Lietuva ir kitos Baltijos valstybės kol kas nepatenka į rizikos grupę.
Tai lemia ir sąlyginai mažos Kinijos investicijos Lietuvoje.
„Lietuvoje Kinijos investicijų skaičius yra niekinis (...) Manau, kad tai susiję su politine valia ir mūsų baime, negebėjimu suprasti, ko Kinija nori. Mes esame pakankamai uždari, Kinija vis dar siejama, ne be pagrindo, su mūsų pačių sovietine praeitimi, ir tai automatiškai mums sukuria tam tikrus psichologinius stabdžius“, – LRT TELEVIZIJAI sakė politologas.
