Žiūrėkite

Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“

2013 09 14

Politologas Nerijus Maliukevičius: Rusija bando išnaudoti Lietuvą kaip įrankį ES ir NATO, o mes vis dar bijome dėl savo laisvės

Lietuvai laikas keisti požiūrį į Rusiją – jos politika ir veiksmai, kuriuos dažnai suvokiame kaip grėsmę nepriklausomybei, labiau yra bandymas išnaudoti mus kaip įrankį veiklai Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Taip šeštadienį Vilniaus knygų festivalyje surengtoje diskusijoje apie britų žurnalisto E.Lucaso knygą „Apgaulė“ pažymėjo politologas dr. Nerijus Maliukevičius. Neatsitiktiniais diskusijos dalyviai pavadino kruopštų krovinių tikrinimą, pasienyje prasidėjusį vos kelios dienos po kompanijos „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio apsilankymo Vilniuje.
V.Putino ir D.Medvedevo tandemas eina pramintu keliu.
V.Putino ir D.Medvedevo tandemas eina pramintu keliu. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Prie diskusijos per pokalbių programą „Skype“ turėjo prisijungti ir pats E.Lucasas, bet su juo nepavyko susisiekti. „Žvalgyba“, – juokdamiesi nusprendė susirinkę žmonės. 

Vežėjų tikrinimas – iškart po Aleksejaus Milerio vizito

„Tikriausiai mes nepakeitėme savo paradigminio mąstymo po 2004 m. – įstojimo į ES ir NATO, esminių valstybingumo pokyčių“, – diskusijoje sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas N.Maliukevičius. Jis priminė, kad tuometis Kremliaus polittechnologas, vėliau perbėgęs į opozicijos pusę Glebas Pavlovskis įspėjo: Baltijos valstybių įstojimas į NATO nereiškia, kad Maskva atsitrauks ir praras interesą aktyviai veikti šiame regione.

M.Mikulėno nuotr./Nerijus Maliukevičius
M.Mikulėno nuotr./Nerijus Maliukevičius

Anot N.Maliukevičiaus, euroatlantinių organizacijų narėmis tapusios Baltijos šalys tapo savotišku įrankiu rusų žvalgybinei veiklai NATO. Tai esą patvirtina didžiausio Estijos istorijoje šnipo Hermano Siimo, kuris buvo išnaudojamas NATO paslaptims vogti, sulaikymas. E.Lucasui buvo leista pasikalbėti su H.Siimu kalėjimo kameroje.

Lietuva, ypač dabar, pirmininkaujant ES Tarybai, esą naudojamasi siekiant ne tiek pažeisti mūsų suverenitetą, kiek siekiant strateginių tikslų ES ir NATO, o mes vis dar vedami minties, kad Rusija kėsinasi į mūsų laisvę. „Dabartinės sienų blokados yra ženklas ne tiek mums, bet ES ir Rytų partnerei dėl esminių apsisprendimų“, – kalbėjo N.Maliukevičius.

Kaip portalas 15min.lt jau skelbė, Rusijos muitinei nuo ketvirtadienio pradėjus nuodugnią Lietuvos vežėjų transportuojamų krovinių patikrą, vilkikai su prekėmis stringa pasienyje. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ komunikacijos vadovo Gyčio Vincevičiaus teigimu, dėl to vien vežėjai kasdien patiria apie 2 mln. litų nuostolių.

Diskusijoje dalyvavęs leidėjas, advokatas Algimantas Šindeikis atkreipė dėmesį, kad kruopštūs patikrinimai pasienyje prasidėjo praėjus vos kelioms dienomis po A.Milerio vizito Vilniuje ir derybų su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Rusijos dujų gigantė siekia, kad Lietuva atsiimtų savo ieškinį iš Stokholmo arbitražo.

Sauliaus Žiūros nuotr./Žurnalui „Veidas“ – 20 metų. Žurnalo leidėją Algimantą Šindeikį sveikina Dalia Kutraitė.
Sauliaus Žiūros nuotr./Žurnalui „Veidas“ – 20 metų. Žurnalo leidėją Algimantą Šindeikį sveikina Dalia Kutraitė.

Pasak A.Šindeikio, nedaug Vakarų autorių sugeba adekvačiai suvokti procesus Rusijoje ir rašyti taip atvirai, be baimės. E.Lucasas esą pirmiausiai kalba Vakarams, tikėdamasis įveikti ten vyraujantį naivumą. Jis netiki, kad realu Rusiją įtraukti į Vakarų vertybinę erdvę. Teisininkas vylėsi, kad šios įžvalgos padės lietuviams suvokti, kas dabar vyksta mūsų valstybėje ir aplink.

N.Maliukevičiaus žodžiais, simboliška apie dabartines Rusijos poveikio priemones kalbėti praėjus lygiai 20 metų nuo sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos: „Būtent karinei galiai pasitraukus iš mūsų aplinkos, vyksta naujos paieškos. kaip galima paveikti politinius sprendimus, visuomenės nuotaikas.“

Rusija inertiškai išnaudoja tas pačias priemones, kurios buvo taikomos po Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo metais. Todėl esą neatsitiktinai, nebelikus karinio poveikio priemonių, aktyviai dirbama energetikos, finansų, žiniasklaidos srityse. Dar daugiau – išnaudojami net fanatikai, pavyzdžiui, antisemitai, homofobai. Rodydama juos, Kremliui palanki žiniasklaida rengia reportažus apie atsilikusią ir nedemokratišką Lietuvą.

Naujieji šnipai toliau užsiima ardomąja veikla

Pernai pasirodžiusi ir ką tik lietuviškai „Baltų lankų“ išleista „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ (Deception: Spies, Lies and How Russia Dupes the West) yra antra E.Lucaso knyga apie šiuolaikinės Rusijos politiką. Joje pasakojama, kaip, siekdamas įtvirtinti valdžią Rusijoje ir už jos ribų, Vladimiras Putinas su savo aplinka be skrupulų naudoja dar Šaltojo karo metais išplėtotą saugumo institucijų ir šnipų tinklą.

Nuo 1925 m. bolševikų nužudyto Didžiosios Britanijos „šnipų tūzo“ Sidney Reilly iki 2010 m. areštuotos ir iš JAV deportuotos naujosios šnipų kartos atstovės Annos Chapman – tai bemaž visą amžių besitęsianti Kremliaus ir Vakarų šnipinėjimo kova.

Pats E.Lucasas yra prisipažinęs, kad šnipai jį domino jau studijų metais, o ir vėliau, dirbant žurnalistu. Knygoje jis rašo, kaip senieji KGB apgavysčių ir ardomosios veiklos metodai šiais laikais pasitelkiami naujus tikslus turinčios tarnybos. „Mūšio lauko ribos per Šaltąjį karą, kai grėsė komunistų pergalė, buvo nubrėžtos aiškiau“, – teigė pats autorius.

Edwardo Lucaso „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“
Edwardo Lucaso „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“

Rusiją valdanti korumpuota autokratija žaidžia pagal kapitalistines taisykles, todėl grėsmė gerokai didesnė, vis dėlto kai kurie bruožai liko tie patys.

„Naujieji Rusijos šnipai, kaip ir sovietiniai jų pirmtakai, užsiima ardomąja veikla, manipuliavimu ir įsiskverbimu į Vakarų struktūras“, – knygoje pažymėjo E.Lucas. 

Kaip yra sakęs buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, žurnalistas skatina permąstyti įvykių grandinę, kuri Vakarų pasaulio visuomenei, įpratusiai prie pagarbos pilietinėms teisėms ir laisvėms, ne itin maloni: „Laisvė labai svarbi ir vertinama, tačiau jai nuolat kyla grėsmė. Štai todėl svarbu priimti autoriaus perspėjimus rimtai.“

Gavo pirmą Lietuvos vizą

E.Lucasas (g. 1962) yra britų savaitraščio „The Economist“ užsienio naujienų skyriaus redaktorius, Centrinės ir Rytų Europos korespondentas. Didžiojoje Britanijoje žurnalistas laikomas geriausiu šio regiono ekonomikos ir politikos ekspertu,

Iš visų Vakarų žurnalistų jis bene puikiausiai pažįsta mūsų regioną, kuriuo domisi jau ketvirtį amžiaus. Yra čia gyvenęs ir rašęs iš sovietinės Čekoslovakijos, vėliau – iš Baltijos šalių, 1992-1994 m. redaktoriavo anglų kalba leidžiamame savaitraštyje „The Baltic Independent“, vėliau Vienoje vadovavo „Economist Intelligence Unit“, dirbo Berlyne, „The Econonomist“ Maskvos biuro vadovu.

Išaugęs Rytų Europai prijaučiančių britų intelektualų šeimoje, E.Lucasas nuo pradžių žurnalisto plunksna kovojo su komunistiniu režimu. 1990-aisiais atvykęs į Vilnių, jis gavo pirmą atkurtos Lietuvos vizą Nr. 0001, įrašytą Vilniaus oro uoste paties užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo ranka. E.Lucasas moka vokiečių, čekų, lenkų, rusų kalbas, truputį šneka lietuviškai.

Be „Apgaulės“, žurnalistas yra išleidęs dar vieną knygą – „Naujas Šaltasis karas. Putino Rusija ir grėsmė Vakarams“ (2008). „The Sunday Telegraph“ šį darbą pavadino geriausiu V.Putino valdančiosios klasės mentatiteto aprašymu. Savo knygoje E.Lucasas tvirtino, kad, kol „meška“ – plačiai žinomas Rusijos simbolis – galando nagus, Vakarai miegojo. Pirmoji klaida esą buvo priimti šią šalį kaip normalią, antroji – nukreipti dėmesį į karą su terorizmu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos