Užsienio reikalų ministerija liepą paskelbė, kad Vilniuje atsidarys Taivaniečių atstovybė. Įstaiga duris atvėrė lapkritį.
Lietuva – pirmoji Europos Sąjungos šalis, leidusi atstovybės pavadinime naudoti Taivano vardą. Angliškai ji vadinama Taiwanese representative office, o kinų kalba, pasak ekspertų, skamba kaip Taivano atstovybė.
Pekinas tame įžvelgė Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Komunistinė Kinija pareiškė, esą taip pažeidžiamas „vienos Kinijos“ principas, ir ragino Lietuvą keisti pavadinimą.
Kitose Europos Sąjungos šalyse, JAV ir Britanijoje įstaigos veikia kaip Taipėjaus ekonominiai ir kultūriniai biurai, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį ir siekiant nesupykdyti Pekino.
G.Nausėda antradienio interviu Žinių radijui pareiškė, kad pavadinimas nebuvo su juo suderintas.
„Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manim“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.
G.Nausėda pažymėjo, kad tiek Lietuva, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybes, kurios neturi diplomatinio statuso, tačiau apgailestavo, kad „atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu veiksniu, kuris dabar veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija“.
„Pagrindinė kibirkštis buvo labiau dėl pavadinimo, todėl šiuo metu mes jau turime kovoti su pasekmėmis. Taigi sakyčiau, kad prasidėjo nekonvencinio pobūdžio priemonių taikymas Lietuvos atžvilgiu. Dėl tos priežasties turime veikti itin aktyviai ir labai aiškiai signalizuoti Europos Sąjungai, kad tai yra ataka, tam tikras spaudimas vienai iš ES valstybių“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda interviu teigė matantis problemų prognozuojant Lietuvos užsienio politiką ir apgailestavo, kad Lietuva dėl savo pozicijos Kinijos atžvilgiu nesugebėjo sutelkti partnerių.
Ministras ir premjerė nekomentuoja
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prezidento pareiškimo nekomentuoja, 15min antradienį sakė jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
Premjerė Ingrida Šimonytė G.Nausėdos teiginius pakomentuos trečiadienį per spaudos konferenciją, vyksiančią po Vyriausybės posėdžio, 15min pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
R.Vilpišauskas: partneriams kils abejonių
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas 15min teigė, kad gerą sprendimą dabartinėje situacijoje rasti bus sudėtinga, o Lietuvos patikimumui kyla rizika.
„Dėl prezidento kritikos URM atžvilgiu – ji pagrįsta ta prasme, kad iš tiesų trūko Lietuvos pareigūnų parengiamojo darbo, ruošiantis galimam Kinijos atsakui į sprendimą dėl Taivano atstovybės pavadinimo, jo pasekmių suvaldymui, telkiant partnerių ES palaikymą ir palaikymą Lietuvos viduje“, – teigė ekspertas.
„Tačiau kartu ir vėl kyla klausimas dėl paties prezidento pozicijos – kodėl jis apie tai nekalbėjo, kai prieš pusmetį paaiškėjo Lietuvos Vyriausybės siūlymas dėl atstovybės pavadinimo?“ – svarstė R.Vilpišauskas.
„Dabar vėl dėl išsiskyrusių Užsienio reikalų ministerijos ir Respublikos Prezidento pozicijų Lietuvos patikimumu partnerių akyse kils abejonių. O gerą sprendimą rasti bus sudėtinga“, – teigė jis.
M.Laurinavičius: silpninama tarptautinė pozicija
Po prezidento pareiškimo apžvalgininkas Marius Laurinavičius sakė, kad susilpninta Lietuvos tarptautinė pozicija.
„Ta žinia jau nuskambėjo per visą pasaulį, didžiosiose agentūrose. Manęs paties klausia Taivano žurnalistai komentarų. Tai tokiu būdu yra silpninama Lietuvos tarptautinė pozicija. Nes mes turime tą problemą su Kinija, bet mes turime ir savo partnerius, kurie dabar – ir čia tikrai ne vien Taivanas, pirmiausia – Jungtinės Valstijos – pradeda nebesuprasti, tai kokia yra vis tik Lietuvos pozicija, ir ar mums reikia paramos tų partnerių, ar mes jau dabar norime su Kinija draugauti.
Nereikia to sureikšminti, kad čia, štai, staiga dabar kažkas neberems mūsų ar dar kaip nors, bet tokiu būdu yra silpninamos ir labai smarkiai silpninamos tarptautinės Lietuvos pozicijos“, – pažymėjo jis.
Pasak M.Laurinavičiaus, šiuo metu tai daroma iš prezidentūros pusės.
Eksperto teigimu, kaip bevertintume Taivaniečių atstovybės atidarymą ir pavadinimą, ar manytume, kad padaryta klaida, apie tai gali kalbėti apžvalgininkai, žurnalistai ir panašiai. Prezidentas viešojoje erdvėje apie tai kalbėti, jo manymu, paprasčiausiai neturi teisės.
„Nes tokiu būdu jis vietoj to, kad gintų Lietuvos interesus, silpnina tarptautinę poziciją, kuri šiame kare, mums paskelbtame Kinijos, yra labai svarbi. Čia visiškai ne apie tai, ar mes teisingai padarėme, ar neteisingai“, – komentavo apžvalgininkas.
M.Laurinavičiaus akimis, reikia pripažinti, kad pastaruoju metu užsienio politikos srityje nesusikalbėjimas ar nenoras kalbėtis yra pakankamai didelė problema ir ją reikia spręsti.
Kalbant apie Taivaniečių atstovybę, jo manymu, šiuo metu Lietuvai reikia telkti partnerių Vakaruose paramą ir tokiu būdu „gintis nuo mus užpuolusios Kinijos“.
A.Lašas: užsienio politika virsta farsu
Kauno technologijos universiteto (KTU) dekanas, politologas Ainius Lašas savo paskyroje „Facebook“ rašė, kad Lietuvos užsienio politika virsta farsu.
„Mūsų užsienio politika virsta farsu. Tai, kas turi būti aptariama ir suderinama už uždarų durų, dabar aiškinamasi viešai. Toks vaizdas, kad Prezidentas pusę metų miega, o po to jau post-factum atsibunda ir pradeda aiškinti savo nuostatas. Tai gal vertėtų koncentruotis labiau į užsienio politiką ir pilnai išnaudoti savo įgaliojimus toje srityje, o ne užsiiminėti sveikatos ir šeimos politikos klausimais?
Savo ruožtu URM irgi įspūdžio nedaro su „džiazavimais“ be jokio rimtesnio veiksmų planavimo ir derinimo. Juk ne savo asmeninėms pozicijoms atstovaujate, o valstybės! Tai jei tarp kertinių žaidėjų (vietinių ir tarptautinių) nėra sutarimo tam tikrais klausimais ar iš principo net nederinate tų pozicijų, kokio velnio kišate valstybę po tanku? Susitarkite ir pagal tą susitarimo lygį judėkite į priekį. Ambicinga užsienio politika yra sveikintina, bet ji turi kilti iš vidinio konsensuso, o ne iš kelių ambicingų entuziastų pasiūlymų“, – rašo A.Lašas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Vilniuje esančios atstovybės pavadinimas geriau atspindi įstaigos pobūdį, o pavadinimą pasiūlė patys taivaniečiai. Ji tikina, kad Lietuva nepažeidė „vienos Kinijos“ politikos.
URM rėmėjai taip pat sako, kad toks Lietuvos sprendimas atitinka vertybinę politiką ir leidžia gauti daugiau JAV dėmesio, nes priešinimasis Kinijos ekspansijai yra svarbiausias JAV užsienio politikos tikslas.
