„Visų pirma klausimas, ar tokio pobūdžio tragedijų prevencija yra šalies vyriausybės ar parlamento atsakomybės klausimas. Aš spėčiau, nežinodamas visų aplinkybių ir įvertinimų, kas vis dėlto atsakingas ir kas netinkamai atliko savo darbą, kad tai nėra tiesioginė šalies vyriausybės atsakomybė, o veikiausiai tam tikrų priežiūros institucijų arba bendrovių, kurios buvo atsakingos už su tuo susijusius darbus, klaidos. Todėl toks sprendimas šiek tiek stebina“, – BNS trečiadienį sakė profesorius.
„Žinoma, jis gali sulaukti nemažos dalies gyventojų pritarimo vien dėl to, jog taip prisiimama politinė atsakomybė, bet klausimas, ar tai yra adekvati reakcija, ar visgi ne kitos institucijos turėtų pirmiausia panašiai pasielgti ar kitaip atsakyti už padarytas klaidas“, – pažymėjo jis.
R.Vilpišauskas svarsto, kad jeigu tokiu būdu būtų siekiama kitų politinių tikslų, tai atrodytų ciniškai.
„Žinoma, viena iš hipotezių galėtų būti, kad tokiu būdu vyriausybė tiesiog pasinaudojo proga pasitraukti įvertindama ir sudėtingą politinę situaciją, ir galbūt dalies visuomenės nepritarimą stojimui į euro zoną, galbūt ir norėdama turėti laiko opozicijoje iki kitų rinkimų, bet visa tai būtų tik spėjimai, ir gana ciniški spėjimai, nes tokia proga, kuri daugeliui žmonių iš tiesų skausminga, naudotis politiniais tikslais neatrodytų tinkama“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie šio įvykio reikšmę Latvijos įvaizdžiui, TSPMI direktorius sakė, kad daugiau įtakos nei šios vyriausybės pasitraukimas įvaizdžiui gali padaryti naujojo ministrų kabineto darbo efektyvumas.
„Kitas klausimas, kokia dabar yra tolesnė politinių įvykių eiga ir ar greitai pavyks suformuoti efektyviai galinčią dirbti kitą vyriausybę, nes aišku, jog ir ekonominė, ir politinė situacija nėra lengva, tiek vertinant stojimą į euro zoną, tiek apskritai išlaikant sąlygas ekonomikos augimui ir įvertinant sudėtingą ekonominę situaciją kituose Europos regionuose. Todėl klausimas, ar pavyks greitai suformuoti galinčią efektyviai dirbti vyriausybę. Nuo to gali labiau priklausyti, kaip Latvija bus vertinama tiek kitų partnerių Europos Sąjungoje, tiek ir finansų rinkų ar reitingų agentūrų“, – mano R.Vilpišauskas.
Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis trečiadienį paskelbė, jog jo vyriausybė atsistatydina dėl 54 žmonių gyvybes nusinešusios stogo griūties prekybos centre „Maxima“ viename Rygos priemiestyje.
Sprendimą atsistatydinti centro dešiniųjų vyriausybės vadovas paskelbė po susitikimo su prezidentu Andriu Bėrziniu.
„Atsižvelgiant į Zuolitūdės tragediją ir visas su ja susijusias aplinkybes, būtina vyriausybė, kurią palaikytų parlamento dauguma ir kuri galėtų išspręsti šalyje susiklosčiusią situaciją, ir aš skelbiu apie savo atsistatydinimą iš premjero posto, prisiimdamas politinę atsakomybę už šią tragediją“, – pareiškė V.Dombrovskis.
„Noriu padėkoti Latvijos visuomenei už tą paramą, kurią jutau sunkiu finansinės ir ekonominės krizės įveikimo metu, ir kuri leis Latvijai sugrįžti į augimo kelią. Atsiprašau už tuos dalykus, kurie nepavyko. Manau, kad dabar išties būtina nauja vyriausybė, kuriai reikalinga Seimo daugumos parama ir kuri su nauju pasitikėjimo mandatu sugebės išspręsti šiuo metu šalyje esančias problemas“, – sakė jis.
Kiek anksčiau trečiadienį apie savo atsistatydinimą paskelbė Ekonomikos ministerijos valstybės kancleris Juris Pūcė, atsakingas už statybų sektorių, kai buvo paskelbta apie jo žmonos vadovaujamo labdaros fondo ryšius su statybų bendrove, pastačiusia minėtą prekybos centrą Zuolitūdėje, kurio stogas įgriuvo praėjusį ketvirtadienį.
Praėjusią savaitę įvykusi prekybos centro „Maxima“ griūtis yra skaudžiausia nelaimė Latvijoje nuo 1991 metų, kai šalis paskelbė nepriklausomybę, sukėlusi didžiulę pasipiktinimo audrą visuomenėje.
