– Kas didžiausias šių rinkimų laimėtojas?, – 15min paklausė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet profesoriaus.
– Skaičiai rodo, kad rinkimus laimėjo socialdemokratai. Jie pasigerino rezultatus, lyginant su ankstesniais rinkimais.
Ar tai reiškia, kad jog jie gali pakartoti panašius rezultatus ir kitų metų Seimo rinkimuose? Neskubėčiau taip teigti. Galbūt vienmandatėse apygardose, tuose regionuose kur dabar jie pasirodė geriausiai, tai gali turėti įtakos. Tai galbūt repeticija, tačiau tikrai ne garantija, kad jiems taip seksis ir Seimo rinkimuose.
Suprasti akimirksniu
- Socialdemokratai turės 17 merų
- Didžiausia staigmena – socdemo R.Duchnevičiaus pergalė Vilniaus rajone
Laiko yra daug, nacionalinėje politikoje veikia ne tai, kas savivaldos. Tą mes žinome ir iš sudaromų koalicijų, ir iš asmenybių svarbos. Jie laimėtojai, tačiau tai nereiškia, kad jie gali švęsti pergalę ir kitų metų rinkimuose.
– Kaip vertintumėte rezultatus Vilniuje ir Klaipėdoje?
– Buvęs meras Klaipėdoje pats nesistengė laimėti. Vangi rinkimų kampanija veikiausiai nuvylė jo rinkėjus, kurie turbūt apskritai susilaikė nuo balsavimo antrame ture. Tai palengvino A.Vaitkaus pergalę.
Vilniuje V.Benkunskas turėtų dėkoti liberalų rinkėjams už savo pergalę. Matant, kad daugelyje vietų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija pralaimėjo, galima teigti, kad Vilniuje jų kandidatas laimėjo visų pirma dėl to, kad turėjo liberalių partijų palaikymą ir būtent dėl to, kad buvo koalicijoje su liberalais, kas kituose regionuose neveikė.
Atrodo, kad kitur tai, kad konservatoriai arba yra valdžioje, arba tiesiog tai, kad yra konservatoriai, jiems pakišo koją.
Suprasti akimirksniu
- Konservatoriai turės penkis merus – perpus mažiau nei dabar
– Sauliui Skverneliui ir Ramūnui Karbauskiui tai pirmieji rinkimai po įvykusių jų skyrybų. Kaip įvertintumėte jų rezultatus?
– Atrodo, kad daugiau mažiau gyvuoja abi politinės jėgos net po išsiskyrimo. Ir atrodo geriau nei Darbo partija ar Regionų partija, kurios gali nebeturėti frakcijų kitame Seime, nebent vienmandatėse turės išrinktus kandidatus. Klausimas, kad jei nebūtų įvykusios tos skyrybos, tai ar rezultatai būtų geresni.
Suprasti akimirksniu
- „Valstiečiai“ turės aštuonis merus, „demokratai“ penkis
– Laisvės partija neturės nė vieno mero. Ką tai reiškia?
– Manau, kad tai rimtas signalas iš rinkėjų, kaip ir Darbo partijai ar Regionų partijai. Tačiau Laisvės partija dar turi Vilniaus specifiką, tad jei dar lieka ambicijų dalyvauti toliau nacionalinėje politikoje, tai reikėtų rimtai susimąstyti apie savo darbotvarkę, veikimo būdus, pagalvoti, ką jiems pavyko šioje kadencijoje padaryti to, kas galėtų apeliuoti į potencialius rinkėjus kituose Seimo rinkimuose, nes savivaldos rinkimų rezultatai nieko gero nerodo.
– Kaip manote, ar šis Laisvės partijos pralaimėjimas pakeis jų elgesį Seimo koalicijoje iki kitų metų?
– Labai sunku pasakyti, nes jau senokai, man atrodo, tarp jos narių vyksta svarstymai, kaip geriau elgtis – ar bandyti aktyviau realizuoti savo rinkiminius pažadus, ar galvoti, kad tai jau sunkiai pavyks dėl nepalankių balsų Seime proporcijos, ir galvoti pasitraukti iš valdančiosios koalicijos.
Ši dilema dažnai iškyla koalicijos partneriams, ypač mažiesiems, kai artėja Seimo rinkimai. Aš spėčiau, neturėdamas vidinės informacijos, kad jie turbūt nesiryš pasitraukti iš valdančiosios koalicijos ir bandys aktyviau siekti bent jau kai kurių pažadų rinkėjams įgyvendinimo, bent jau iki naujų Seimo rinkimų.
– Nemažai teistų arba teisėsaugos įtarimų sulaukusių merų perrenkami. Ką tai rodo?
– Kad būtų galima atsakyti tvirčiau, reikalingi sociologiniai tyrimai. Tačiau mano hipotezė būtų, kad žmonės nesidomi ir balsuodami pernelyg nesigilina į kandidatų biografijas, o vertina pagal jau padarytus darbus arba siūlomus padaryti. Panašu, kad ir ideologija neturi didelės įtakos, tai gali būti, kad ir praeities veiksmai ir biografija taip pat neturi didelės įtakos balsuojant.
Tačiau gali būti taip, kad tai susiję su nedideliu pasitikėjimu teisėsaugos institucijomis, nors, kaip žinome, jis daug didesnis už nepasitikėjimą politinėmis partijomis ar politinėmis institucijomis.
Manau, kad čia veikia tas įsitikinimas, kad meras turi daryti darbus, nesvarbu kas buvo praeityje, jei jis tiesia kelius ir stato pastatus, tai jis bus geras meras.
– Rinkimų komitetai gerokai susilpnino savo pozicijas, tačiau iki galo dar nenumirė. Kaip vertintumėte jų įtaką mūsų politinei sistemai?
– Komitetai irgi yra atspindys bandymo depolitizuoti politiką. Mano nuomone, tokiu būdu dalis buvusių partijų narių taip bando atsiriboti nuo partijų, kurioms anksčiau priklausė, taip manydami, kad tai padidins jų šansus rinkimuose, nes rinkėjai, kaip rodo apklausos, iš principo politinių partijų nemėgsta ir jomis nepasitiki.
Būtent tuo aš ir aiškinčiau išliekantį rinkimų komitetų populiarumą. Nors sugriežtintas reguliavimas turbūt ir tapo pagrindine priežastimi dėl ko rinkimuose jų populiarumas yra šiek tiek mažesnis.
