„Neaišku, kiek jis yra įsipareigojęs šitai partijai. Jis, kiek žinau, nėra ir partijos narys. Čia yra spėjimas, kodėl kur kas daugiau įgaliojimų siūlantį postą jis iškeičia į daugiau formalų ir moralinį akcentą turintį prezidento postą. Galbūt jis ir nori pabėgti nuo tos partijos globos“, – LRT TELEVIZIJAI sako jis.
Pasak politologo, tai, kad Konstitucija numato, jog prezidentas nepriklauso politinėms partijoms, reiškia, kad prezidentas yra vienijanti figūra. Anot S. Spurgos, prezidentu turėtų tapti vienijantis nepartinis kandidatas, o S.Skvernelis bent jau kol kas toks neatrodo.
„Jis lyg puse lūpų pripažino, kad puldamas konservatorius, kalbėdamas, kad jie galbūt ir sąmokslą vykdo, perlenkė lazdą, ir čia jau nepanašu į vienijančio kandidato poziciją“, – kalba S.Spurga.
Kuris iš kandidatų labiausiai atitiktų šį kriterijų, S.Spurga neįvardija, nes, jo teigimu, šiuo požiūriu kandidatai dar per mažai pažįstami.
„Kandidatai – nauji, tai yra gerai. Atvirai kalbant, iš kalbų kol kas nematau labai didelio proveržio – nėra taip, kad [jie] įtikintų ir pagrįstų iki galo savo idėjas. Būtent tas apibendrinančias idėjas, kurių labai stinga Lietuvai“, – apibendrina politologas.
