Penktadienį į pirmą posėdį susirinkęs naujosios kadencijos Seimas Seimo pirmininke išrinko Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Ši nustebino savo pavaduotojais pirmajame posėdyje pasiūliusi skirti tik du parlamentarus – konservatorių Jurgį Razmą ir „darbietį“ Andrių Mazuronį.
Būtent dėl pastarojo paskyrimo Seime užvirė daugiausia aistrų. „Valstiečiai“ ir socialdemokratai puolė piktintis esą Lietuvos parlamente to dar nebuvo, kad į Seimo valdybą būtų deleguojamas mažiausios opozicinės frakcijos atstovas, o daugiau piliečių pasitikėjimo sulaukusios partijos bent kol kas liko be Seimo pirmininko pavaduotojų.
Valdantieji ramina, kad nieko neįvyko, ir savo atstovą į Seimo valdybą „valstiečiai“ galės pateikti šią savaitę. Tačiau jau galima pasakyti, kad „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio į šias pareigas stumta Aušrinė Norkienė Seimo pirmininkės pavaduotoja netaps, 15min sako Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė.
Galios žaidimo klasika
Tuo tarpu valdantieji, pasak politologės, sustiprino savo galias Seime, galimai susitarė dėl papildomos nerašytinės paramos koalicijai, o kartu dar ir atkeršijo „valstiečiams“ už praėjusioje kadencijoje patirtą pažeminimą, kai iš Liberalų sąjūdžio R.Karbauskis su svita išsirinko sau priimtiniausią Joną Liesį ir jį paskyrė Seimo pirmininko pavaduotoju, nors partija labiau norėjo teikti kitą kandidatūrą.
„Atsitiko tai, kas turėjo atsitikti. Nėra nieko naujo. Mes turime klasikinę politiką su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kaip „valstiečiai“ lygiai taip pat siekė, kiek tik įmanoma, eliminuoti jiems neįtinkančius opozicijos žmones – prisiminkime J.Liesio tapimą Seimo pirmininko pavaduotoju, tai lygiai taip pat elgiasi šį kartą konservatoriai“, – sakė R.Urbonaitė.
Tokie galios žaidimai yra klasika.
Pasak jos, „darbiečio“ kandidatūros teikimas buvo gerai valdančiųjų apgalvotas veiksmas, siekiant Seimo valdyboje susodinti parankesnius žmones, o ir pelnyti Darbo partijos frakcijos paramą valdančiųjų projektams.
„Tokie galios žaidimai yra klasika“, – sakė ji.
Kas ją nustebino, tai tik tai, kad pasirinktas A.Mazuronis. Esą šiek tiek keista, kad valdantieji užsimerkė prieš tai, kad politikas yra pakeitęs jau tris politines jėgas, o pastaruoju metu liūdnai pagarsėjo teikęs pataisas, pagal kurias būtų numatytos rentos neperrinktiems Seimo nariams.
„Mane nustebino ir tai, kad liaupsės A.Mazuroniui ėjo iš visų pusių. Čia toks keistas susidarė vaizdas, bet akivaizdu, kad bent jau šiuo metu valdančioji dauguma žaidžia savo žaidimą, kurio tikslas pasidaryti kiek įmanoma palankesnę situaciją Seime ir sutelkti galią. (...) O dar tas keršto saldumas“, – kalbėjo politologė.
Pasak R.Urbonaitės, įdomu, ar su „darbiečiais“ koalicija sutarė tik dėl A.Mazuronio, ar, atsižvelgiant į gandus apie Seime penktadienį besisukiojusį Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą, galima įtarti esant paslaptingas papildomas sutartis dėl paramos koalicijai.
„Tokia versija yra. Manau, kad, be to, kad vienus žaidėjus norima kiek įmanoma labiau eliminuoti, o palankesnius paskirti, tai galime galvoti ir ne apie postus, bet ir apie tai, kas išplaukia iš postų turėjimo. Akivaizdu, kad suteikta privilegija turėti Seimo pirmininko pavaduotoją atspindi ir norą patraukti „darbiečius“ į savo pusę. Jie netampa koalicijos nariais, bet balsuodami turbūt atsižvelgs į tai, kad jų vienas atstovas yra Seimo pirmininkės pavaduotojas“, – teigė politologė.
Pasak jos, bandyta nušauti kelis zuikius: bent kol kas eliminuoti iš žaidimo „valstiečius“ ir sustiprinti paramą valdantiesiems. Tačiau R.Urbonaitė įspėja, kad iš Darbo partijos valdantieji ateityje, ko gero, gali sulaukti ir labai nemalonių staigmenų, todėl neturėtų užsimigdyti esą susiderėta parama.
„Valstiečiai“ turės derėtis arba liks be nieko
Kita vertus, politologės teigimu, opozicija naujosios kadencijos Seime kol kas yra visiškai pakrikusi.
Pirmosios dienos rezultatai rodo, kad jokio sutarimo tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos nėra. Ir jau šį antradienį, kai ketinama teikti dar vieno opozicijos nario kandidatūrą į Seimo pirmininkės pavaduotojus, gali paaiškėti, kad čia labiausiai pralaimi „valstiečiai“.
„Gal konservatoriai ir abi liberalų partijos nutars, kad galima teikti ką nors iš socialdemokratų taip paliekant „valstiečius“ visiškai už borto. (...) Klausimas, ar Gintautas Paluckas jau turi laidoti viltis tapti Seimo pirmininkės pavaduotoju, nors ten jau nebeaišku, ar frakcijoje visi palaikytų jo kandidatūrą. Toje frakcijoje situacija blogesnė nei bloga“, – teigė R.Urbonaitė.
Tuo tarpu „valstiečiai“, jei norės teikti savo atstovo kandidatūrą, pasak politologės, turės eiti į kompromisą dėl kandidatūros, nes visgi pavaduotojus pasirinkti teisiškai prerogatyvą turi Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen. Akivaizdu, kad siūlyta A.Norkienė naujai Seimo pirmininkei netinka. Esą galėtų būti teikiama Rima Baškienė, tačiau jos skirti dėl ilgalaikių nesutarimų galimai nenori pats R.Karbauskis.
„Valstiečiai“ turėtų siūlyti visiems tinkamą kandidatą, arba jie gali likti be savo žmogaus valdyboje. Jei „valstiečiai“ liks be jokio pavaduotojo, klausimų kils nemažai, nes kaip bežiūrėsi, tai yra didžiausia opozicinė frakcija. Čia ir valdantiesiems gali būti sunku pasiaiškinti, kodėl taip yra ir bus aišku, kad keršto patiekalas buvo patiektas ciniškai“, – sako R.Urbonaitė.
Opozicijos lyderio gali ir nebūti
„Valstiečiai“ natūraliai dar turėtų pretenduoti į opozicijos lyderio poziciją. Jau garsiai kalbėta, kad juo galėtų tapti buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau kol kas, pasak R.Urbonaitės, opozicija visiškai nesutaria.
„Akivaizdu, kad „darbiečiai“ šiandien yra tie, kurie „valstiečių" akyse jau turi kontroversišką vaidmenį. LVŽS puikiai supranta, kad Darbo partija čia iš naudos sau sužaidė žaidimą. Socdemai irgi panašu, kad nėra patenkinti, tai nebent jie vienytųsi, tačiau jei socdemai norės turėti savo Seimo pirmininko pavaduotoją, konfliktas vėl neišvengiamas.
Gali būti, kad opozicijos lyderio greitas atsiradimas virs neišsipildžiusia viltimi ir situacija bus tokia, kaip buvo praėjusioje kadencijoje, kai liberalai su konservatoriais ilgai draskėsi ir opozicijos lyderio ilgai nebuvo“, – kalbėjo politologė.