Jos teigimu, šis susitarimas partijoms gali būti ir naudingas, bet taip pat gali apriboti jų veikimo laisvę po Seimo rinkimų.
„Žinant ne visados stabilias politikos perspektyvas toks susitarimas gali atrodyti kaip neatsargus žingsnis. Nors yra sociologinių apklausų duomenys, iš kurių matyti, kad šios trys partijos turėtų per rinkimus gauti daugiausia balsų, tačiau realiai vienai partijai gali pasisekti geriau, kitai – blogiau, ir gali paaiškėti, kad trečio partnerio nebereikia“, – penktadienį opozicinių partijų susitarimą BNS komentavo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.
„Pavyzdžiui, Darbo partija ir Socialdemokratų partija gali gauti tiek mandatų, kad galės sudaryti valdančiąją koaliciją dviese arba reikės tik kokio nors mažo partnerio – pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcijos. O kuo daugiau partnerių, tuo mažiau postų lieka“, – dėstė J.Novagrockienė.
Kita vertus, anot jos, toks ankstyvas susitarimas dėl bendradarbiavimo po rinkimų yra savotiškas apsidraudimas, jeigu kuri nors partija pasirodytų blogiau.
„Taigi toks veiksmas gali būti vertinamas nevienareikšmiškai“, – sakė politologė.
Ji nurodė dar vieną partijų bendradarbiavimo prieš rinkimus pliusą. Anot pašnekovės, kai pasirašomi panašūs dokumentai, partijos paprastai prieš rinkimus „pasidalija“ vienmandatėmis apygardomis – stipriems vienos partijos kandidatams nekelia rimtų varžovų.
„Tai partijoms gali duoti labai daug naudos“, – sakė J.Novagrockienė.
Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad išankstiniai susitarimai gali apsunkinti partnerių paiešką po rinkimų.
„Manevro laisvė labiau suvaržyta“, – teigė pašnekovė.
J.Novagrockienės nuomone, pasirašytas susitarimas naudingiausias partijai „Tvarka ir teisingumas“, nes ji turi silpniausias pozicijas, palyginti su „darbiečiais“ ir socialdemokratais.
Penktadienį Seime Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas bei „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas pasirašė susitarimą dėl korektiškos Seimo rinkimų kampanijos bei valdančiosios koalicijos formavimo po rinkimų.
„Atsižvelgdami į susiklosčiusią politinę, ekonominę ir socialinę padėtį Lietuvoje, suprasdami atsakomybę už valstybės ateitį, siekdami rinkėjams pristatyti išsamią ekonominę, socialinę ir politinę valstybės ateities programą esame pasiryžę po rinkimų pirmiausia derėtis dėl valdančiosios koalicijos sudarymo tarpusavyje“, – teigiama dokumente.
Opozicinės partijos įsipareigojo per 2012 metų Seimo rinkimų kampaniją laikytis korektiškos, sąžiningos ir skaidrios rinkimų kovos principų, rinkimų agitaciją grįsti išimtinai partijos rinkimų programos nuostatomis, jų sklaida, taip pat partijos vertybių propagavimu, sudaryti bendrą darbo grupę rinkiminiams ir porinkiminio bendradarbiavimo klausimams spręsti.
Be to, pasižadėta per pakartotinius balsavimus vienmandatėse rinkimų apygardose, esant galimybei, remti vieni kitų kandidatus.
Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, šios trys partijos Seimo rinkimuose pasidalytų pirmas tris pozicijas. Pastaruoju metu reitinge pirmauja „darbiečiai“ su maždaug 17-19 proc. balsų, nedaug nuo jų atsilieka anksčiau pirmavę socialdemokratai su 15-16 proc. balsų, o „tvarkiečiai“ būtų treti su maždaug 8 proc. rinkėjų balsų.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 14 dieną.
