Tačiau, pasak jos, kol kas į partijos lyderius kandidatuojantys politikai konkrečių idėjų, kaip turėtų keistis partija, nepasiūlė. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas įsitikinęs – partijos atsinaujinimą apsunkina ne tik lyderių nebuvimas, bet ir koalicija su „valstiečiais“.
Anot R.Urbonaitės, akivaizdu, kad labiausiai pastaruoju metu matomi du kandidatai į LSDP pirmininko postą – Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas ir ministras Mindaugas Sinkevičius.
„Tarp šių dviejų jaunų žmonių kova bus intensyviausia, – įsitikinusi politologė. – Bet vis dėlto aktualiausi klausimai, kurie kyla šiai partijai, turbūt yra išlikimo klausimai. LSDP šiandien jau reikia kapitalinio remonto. Kosmetiniai pakeitimai, deja, nepadės.“
R.Urbonaitė tikina – daugelis šalies politologų sutinka, kad Lietuvai reikalinga kairioji partija, o ne kairioji butaforinė partija, kurios kairumas atsispindi tik jos pavadinime: „Socialdemokratai, deja, buvo pamiršę ir savo pavadinimą, ir savo deklaruojamas vertybes. Labai norisi tikėti, kad šie rinkimai bus žingsnis į pasikeitimus, nors ir optimizmo tame nėra labai daug.“
Politologė priduria – į pirmininko postą kandidatuojantys politikai nepasižymi savybėmis, kurios galėtų partijai padėti žengti reikiamus žingsnius ir iš esmės pakeisti partiją.
„Netgi jų kalbose nepamačiau aiškios strategijos, kaip tas partijos remontas turėtų būti daromas. Žinoma, svarbu ir tai, koks bus partijos narių aktyvumas. Partija turi 20 tūkst. narių. Pažiūrėsime, ar jie bus aktyvūs. Tai irgi bus tam tikras rodiklis. Tikėtina, kad gali prireikti antro turo“, – tvirtina R.Urbonaitė.
Panašios pozicijos laikosi politologas M.Jurkynas. Anot jo, po rinkimuose patirto fiasko ir labai susitraukusios partijos parlamente socialdemokratams iškilo lyderio klausimas, į kurį rinkimais ir bandoma atsakyti.
„Lyderystės klausimas buvo vienas iš pirmųjų šalia kitų klausimų – kiek socialdemokratams reikėtų pakeisti savo profilį ir iš tiesų savo veikloje vykdyti tas nuostatas, kurias jie apsibrėžė partijos pavadinimu, programa. Natūralu, kad kol lyderiai nepasikeitė, tol partijos veiklos pakeitimą sunkiai galime ir įžvelgti“, – akcentuoja M.Jurkynas.
Jis sutinka su R.Urbonaite, kad į antrąjį partijos pirmininko rinkimų turą turėtų patekti M.Sinkevičius ir G.Paluckas, tačiau atkreipia dėmesį – šių politikų sėkmė priklauso nuo to, ar jie atliko namų darbus, kaip pristatė savo vizijas, kiek yra aktyvūs partijos nariai.
„Kitas dalykas yra vadinamoji struktūrinė sąlyga – jie yra koalicijoje. Natūralu, jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vykdys kairiąją programą ekonominėje srityje, socialdemokratams būti kairesniems už „valstiečius“ gali būti gana keblu. Ši struktūrinė sąlyga gali būti pavojinga socialdemokratams, nes iš jų išmuš kairumo politikos vykdymą. Ją vykdys būtent „valstiečiai“, o ne socialdemokratai“, – pabrėžia M.Jurkynas.
Jo nuomone, partijos atsinaujinimą apsunkina ir tai, kad joje nėra akivaizdžių lyderių: „Kol kas partija tarsi pakabinta ore – be naujos lyderystės, be naujų idėjų, be naujo pertvarkymo. Dėl to socialdemokratų reitingai, matome, gana liūdni. [...] Aš nematau lyderystės tol, kol nėra partijos pirmininko. Tai natūrali sąlyga. Kai jis bus, tada ir galėsime matyti, kokia tos partijos vizija, kokia komanda, kokios iškeliamos vertybės.“
R.Urbonaitė apibendrina, kad LSDP darbų turi daug: „Pirmiausia tai ir vidiniai klausimai dėl pačios partijos veiklos organizavimo, nes tikrai panašu, kad kol kas, ypač jauniems politikams, keliai į karjerą, politinę karjerą, jos konstravimą, yra sudėtingi. Kiek žinau, apie tai kalbėjo ir pats G.Paluckas. Tai vidinės partijos struktūros ir apskritai visos aplinkos gerinimas.“
R.Urbonaitės nuomone, antras svarbus darbas – jau minėtų socialdemokratinių vertybių išryškinimas. Pasak politologės, ši problema iškilo ir todėl, kad partija nebandė įgyvendinti kairiesiems būdingų vertybių.
„Problema yra ta, kad patys socialdemokratai niekada nevykdė to „kairiškumo“. Dabar piktintis, kad štai, valstiečiai bus dar kairesni, nėra prasmės, nes dabar kaip tik yra proga šioms partijos tuos darbus atlikti kartu. [...] Deja, socialdemokratai apie šias vertybes tik kalbėjo“, – pastebi R.Urbonaitė.
Anot politologės, socialdemokratai turi galimybę gerinti savo padėtį, tačiau žingsnių, rodančių, kad link to einama, partija kol kas nedarė.
„Akivaizdu, kad reikės atlikti krūvą darbų nuo vidinių problemų tvarkymo iki to, kaip keisti pasitikėjimą partija ir kaip jį didinti, nes kol kas problemos su rinkimais nesibaigia. Jos kol kas tik tęsiasi. Kaip jau sakiau, iš partijos kandidatų į partijos pirmininko postą konkrečių veiksmų ir idėjų kol kas nemačiau“, – tikina R.Urbonaitė.
Ketvirtadienį prasideda tiesioginis LSDP narių balsavimas už iškeltus kandidatus į LSDP pirmininkus partijos skyriuose. Naujasis partijos lyderis pakeis aštuonerius metus partijai vadovaujantį Algirdą Butkevičių. Balsavimas bus slaptas. Dėl posto varžosi penki kandidatai: Seimo nariai Artūras Skardžius ir Andrius Palionis, ūkio ministras M.Sinkevičius, Vilniaus vicemeras G.Paluckas ir buvęs parlamentaras Mantas Varaška.
