S.Skvernelio kalboje šeštadienį vykusiame LVŽS suvažiavime jos klausiusiems ar ištrauką perskaičiusiems feisbuke labiausiai kliuvo šios eilutės:
„Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės.
Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais. Tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį.“
I.Šimonytė priėmė asmeniškai
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos keliama kandidatė prezidento rinkimuose Seimo narė Ingrida Šimonytė komentuodama šį pasisakymą feisbuke pareiškė, kad neabejotinai šios S.Skvernelio frazės yra skirtos ją įžeisti.
„Na čia juk aišku, kam ad personam taikyta. Tik nelabai aišku, kam pakeliui dar didžiulį būrį žmonių įžeidinėti. Gražu, kad ponas žino, ką reiškia vaikų turėti. Bet neįsivaizduoju, ar jam pažinu, ką reiškia dešimtmetį slaugyti kasdien vis mažiau įgalų žmogų, trisdešimt metų sergantį nepagydoma autoimunine liga? Kai tave pagimdęs žmogus tampa šimtą kartų labiau nuo tavęs priklausomas negu tavo vaikas, tik niekada neužaugs ir neatneš tau mokyklos baigimo diplomo su visais dešimtukais? Bet jam galbūt tai ne šeima, o kažkokia žemesnė gyvybės forma.
Gal man likimas ir pagailėjo malonės sužinoti, ką reiškia turėti savo vaikų. Bet nepagailėjo supratimo, kas yra gyvenime svarbiausia. Ir vis tiek linkiu, kad ponui mano patirties likimas pagailėtų. Nebūtina viską pasaulyje ant savo kupros pažinti, kad būtum tiesiog padorus žmogus. Skirtingomis patirtimis turtingi žmonės jomis besidalindami paprastai praturtėja dar labiau. Bet gal ne visiems duota“, – rašė I.Šimonytė.
Politologė: tai diskriminacija
Ši S.Skvernelio kalbos dalis labiausiai kliuvo ir politologei Rimai Urbonaitei. Pasak jos, premjero pasisakymas akivaizdžiai diskriminacinis.
„S.Skvernelis bando parodyti, kad jo šeimos turėjimas yra tam tikras pranašumas prezidento rinkimuose. Ir taip jis bando pažymėti distanciją, kitoniškumą nuo dabartinės prezidentės, kuriai irgi skiria ištisą pastraipą, kad reikia lyderio, kuris nebūtų tik reaguojantis. Vaikai, šeima, beje, tinka brėžiant skirtumą ne tik nuo Dalios Grybauskaitės, bet ir nuo I.Šimonytės, kuri turi šeimą, bet tai nėra ta šeimos samprata, kuria vadovaujasi S.Skvernelis.
Klegantys vaikai rūmuose nežinau kuo savaime yra gerybė. Gal jis žino, kad Gitano Nausėdos vaikai jau užaugę ir nebekrykštaus rūmuose – čia jau juokauju. (…) Tai kartu yra diskriminacija, nes jis vaikų turėjimą rodo kaip išskirtinumą, kuris daro jį geresniu kandidatu, nors niekaip nerodo savo kitų profesionalių savybių. Lyg vaikai būtų bilietas į Daukanto aikštę, o tai yra diskriminacija. Ką galvoti žmonėms, kurie negali turėti vaikų? Pasijusti nustumtais į paraštes? Tai pigus triukas, bet jis rodo nejautrumą“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Jis vaikų turėjimą rodo kaip išskirtinumą, kuris daro jį geresniu kandidatu.
Jos teigimu, S.Skvernelis tarp eilučių pasako, kad, jei neturi vaikų, tai nelabai gali būti prezidentas, nors vaikų neturėjo ne tik D.Grybauskaitė, bet ir Valdas Adamkus, kuris daug kam yra jautraus lyderio pavyzdys.
Orientuojasi į mases
Be to, politologė pastebi, kad visa kalba sudėta taip, kad būtų emociškai pagauli ir skirta tiems, kas tikisi prezidento-tėvo, kuris piliečiais pasirūpins it vaikais.
„Lietuviai pasižymi tuo, kad nori iš valstybės rūpesčio. Tai nuo šito yra ir pradedama. Tiksliai taikoma ten, kur yra tas rūpesčio poreikis“, – tikino R.Urbonaitė.
Tradiciškai, anot politologės, S.Skvernelis brėžia atskirtį „jie ir mes“ ir šis leitmotyvas kaip visuomet neapsieina be konservatorių paminėjimo.
„Visgi apie priešus ir praeitį kalbama jau per daug, nes visai nekalbama apie paties S.Skvernelio ateities viziją. Jis sako, kad konservatoriai blogai net tokiu tonu, kuris primena grasinimus. Tas kalama, kad mes pasirūpinsime šeima, o vagys bus baudžiami“, – kalbėjo politologė.
Labiausiai R.Urbonaitei premjero kalboje trūko dėmesio užsienio politikai. Jai teskirtas vienas sakinys – kad ji nebus personalinė, o bus derinama su Vyriausybe. „Tai reiškia nieko nepasakyta“, – apibendrino pašnekovė.
„Mes matome, kad kaip prezidentas jis mato gėrybę, kad su Vyriausybe būtų dirbama ranka rankon, bet kodėl tai yra savaime vertybė? Paprastai prezidentas kaip tik yra kaip filtras apsidraudžiant nuo klaidų. (…) Problema buvo ta, kad pats S.Skvernelis nerado sutarimo su D.Grybauskaite ir tai išsivystė į konfliktą, bet dabar sakydamas, kad geriau, kad prezidentas ir valdantieji būtų iš to paties būrio, S.Skvernelis rodo, kad nesupranta prezidento vaidmens, koks yra numatytas Konstitucijoje“, – tikino R.Urbonaitė.
Bizūno reikėjo mandagiai atsisakyti
Politologė tikino, kad šis LVŽS suvažiavimas atskleidė tai, kad partijoje gimsta vidinė opozicija, tačiau LVŽS vadovybė dar nenori to pripažinti. Kandidato į prezidentus rinkimuose, kuriuos gavęs 461 suvažiavimo dalyvių balsą laimėjo S.Skvernelis, jo konkurentas, anot R.Urbonaitės, pasirodė geriau, nei tikėtasi.
„103 jo gauti balsai rodo, kad tai nėra tik dviejų skyrių palaikymas. Atvira R.Karbauskio agitacija ir žinutės, kad dauguma skyrių remia S.Skvernelį, jokios informacijos apie suvažiavimą neskelbimas partijos tinklalapyje rodo, kad atvirumo labai maža, ir partija nėra linkusi kalbėtis net tarpusavyje. Įdomu ir kodėl neatsirado nė vieno skyriaus, kuris keltų patį R.Karbauskį? Matyt, buvo nurodymas jo nekelti, aš nežinau“, – svarstė R.Urbonaitė.
Gal „tvarkiečiai“ čia tyčia bandė pakišti kiaulę R.Karbauskiui, žinodami, kad tikrai jis bus nufotografuotas su tokiu įrankiu?
Be to, politologei keista, kad suvažiavime oponuojantiems lyderiams net neleista ilgiau kalbėti.
„Tai rodo, kaip žiūrima į partijos valdymą. Vidinės opozicijos partijoje nenorima girdėti, tačiau tai turbūt jau verta permąstymo nenorint prisišaukti didesnių bėdų“, – tikino R.Urbonaitė.
O permąstyti valdymą, regis, nelabai norima. Tai, anot politologės, rodo R.Karbauskio kalbėjimas apie tai, kad partija neturėtų smarkiai plėsti gretų.
„Kad nėra priimami visi iš eilės, neatsižvelgiant į pažiūras, būtų galima vertinti gerai, nes taip ir buriasi partijos apie nieką – be ideologijos ir stuburo. Kita vertus, partijos turėtų būti suinteresuotos kokybiškai plėstis, įtraukti žmones, stiprinti skyrius. Jei to nesiekiama, galima įtarti, kad partijos vadovybei baugu didesnio būrio žmonių nesuvaldyti“, – teigė R.Urbonaitė.
Opozicijos tramdymas buvo ir pagrindinis LVŽS suvažiavimą sveikinusio „tvarkiečio“ Vytauto Kamblevičiaus akcentas. Jo R.Karbauskiui padovanotas bizūnas priimtas su šypsena, nors normalioje demokratiškoje partijoje tokios dovanos, anot politologės, turėjo būti mandagiai atsisakyta arba padėkota, bet pademonstruota, kad ji nereikalinga.
„Gal „tvarkiečiai“ čia tyčia bandė pakišti kiaulę R.Karbauskiui, žinodami, kad tikrai jis bus nufotografuotas su tokiu įrankiu? Šiaip manau, tai rodo ir „tvarkiečių“ išsilavinimą, kultūrą, ir didesnė gėda turėtų būti tokią dovaną teikiančiam asmeniui. Kita vertus, R.Karbauskis priėmė tokią dovaną, o susirinkusieji automatiškai paplojo, nesusimąstydami, kokia tai dovana, nevertindami situacijos kritiškai. Šiuo atveju R.Karbauskis turėjo sureaguoti, kad „ačiū už dovaną, bet jos nenaudosiu“, geriausia būtų pasakyti, kad jos tiesiog neprireiks“, – tikino R.Urbonaitė.