„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 09 03 /18:01

„Pontem“ sako negalinti ligoninėms tiekti geresnio maisto, kol nepakeista patiekalų kaina

Įmonė „Pontem“ teigia, kad neturi galimybių paisyti griežtesnių reikalavimų dėl maitinimo gydymo įstaigose, kol Sveikatos apsaugos ministerija nepadidins patiekalams skiriamos sumos. Bendrovė antradienį pareiškė, kad jau kurį laiką nesėkmingai bando persiderėti su valdžia dėl maisto įkainių.
SAM ir VMVT vykdo tiekiamo maisto patikrinimą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje
Ligoninėje pacientai pietauja / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

„Mes išreiškiame didelį susirūpinimą dėl grėsmės maitinimo paslaugų teikimui, kokybei, nepertraukiamumui ir savalaikiam valgiaraščių keitimui dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų“, – pranešime spaudai sakė „Pontem“ generalinis direktorius Donatas Garbauskas.

Sveikatos apsaugos ministerijos BNS pateiktais duomenimis, „Pontem“ yra pasirašiusi septynias sutartis dėl maitinimo paslaugų tiekimo ligoninėms ir užima beveik 30 proc. šios rinkos. Įmonė teikia šią paslaugą ir Santaros klinikoms Vilniuje.

Ministerija nuo lapkričio įves griežtesnius reikalavimus maistą pacientams teikiančioms įmonėms. Tai daroma siekiant pakeisti situaciją, kai ligoniams tiekiamas maistas dažnai buvo nesubalansuotas, skurdus, kartais ir atšalęs bei prastai atrodantis.

2014 metais sutartį su Santaros klinikomis septyneriems metams pasirašiusi „Pontem“ teigia, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos neturi galimybių tiekti kokybišką maistą už 2,59 euro suaugusiesiems ir 3,80 euro vaikams.

„Pontem“ yra pasirašiusi septynias sutartis dėl maitinimo paslaugų tiekimo ligoninėms ir užima beveik 30 proc. šios rinkos.

„Per pastaruosius dvejus metus ne kartą kreipėmės į Santaros klinikas dėl kainos už paslaugas keitimo, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją: kelis kartus išaugusią minimalią mėnesio algą, gerokai padidėjusias žaliavų kainas. Tačiau tarp šalių nevyksta konstruktyvus bendravimas siekiant bendrų tikslų – kokybiškai teikti maitinimo paslaugas“, – kalbėjo D.Garbauskas.

Anot įmonės, jau prieš metus Santaros klinikos buvo pareiškusios poreikį keisti valgiaraštį, naujas meniu buvo paruoštas ir patvirtintas, tačiau jis negalėjo būti realizuotas už 2,59 euro.

„Pontem“ paragino Santaros klinikų atstovus, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovą susiburti į darbo grupę, kur būtų „atsakingai išspręsti su viešuoju interesu susiję klausimai dėl tolesnio šalių bendradarbiavimo teikiant maitinimo paslaugas: dėl poreikio keisti valgiaraščius bei galimybės keisti maitinimo paslaugų kainą“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Santaros klinikos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Santaros klinikos

Ministerija:

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė antradienį pavakare atsiųstame komentare patikslina, kad ne SAM nustato, kokią pinigų sumą ligoninės turėtų skirti maistui, kuris tiekiamas pacientams. Tai nėra niekaip reglamentuota SAM iniciatyva.

„Kiekviena gydymo įstaiga pati sprendžia, kokią pinigų sumą skirti vieno paciento maitinimui, atsižvelgdama į savo turimas galimybes, pacientų skaičių, kitas gydymo įstaigos išlaidas. Paprastai tariant, tai yra absoliučiai įstaigų administracijų sprendimai, jų ūkiškumo ir vadybos klausimai. SAM vadovybė nedalija jokių nurodymų, kokia pinigų suma turėtų būti skiriama“, – dėsto L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Ji pabrėžia, kad yra nemažai gydymo įstaigų, kurios pačios organizuoja pacientų maitinimą, t.y. gamina vietoje, turi įsirengusios specialias virtuves, kuriose dirba profesionalūs virėjai ir kiti mitybos specialistai, pavyzdžiui, LSMU ligoninė Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL).

„Kiek šios įstaigos viešai dalijosi informacija ir kiek mums žinoma, vienam pacientui maistas parai jose kainuoja maždaug 4-5 Eur (su komunaliniais mokesčiais, atlyginimais virtuvės darbuotojams, maisto produktais, gamyba ir t.t.). Vietoje gaminančios įstaigos maisto produktus perka pačios viešųjų pirkimų būdu. Na, ir kaip rodo praktika, sėkmingai susitvarko su šiais iššūkiais. Be to, ir pacientai neturi daug nusiskundimų šių įstaigų maistu, ir ten lankęsi mobilios ekspertų komisijos nariai neturėjo daug pastabų. Maistas jose gaminamas vietoje, patiekiamas estetiškai, šiltas, nereikia toli gabenti. O tai rodo, kad gera įstaigos vadyba lemia ir gerus bei kokybiškus darbo rezultatus, susijusius ir su pacientų maitinimo organizavimu“, – komentare nurodo sveikatos apsaugos ministro patarėja.

Pasak L.Bušinskaitės-Šriubėnės, dar šių metų pabaigoje, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė planuoja pradėti savo pacientus maitinti vietoje gamintu maistu. Kaip tik šiuo metu vyksta konsultacijos su ekspertais, įrenginėjama virtuvė, kur bus gaminamas maistas pacientams ir ligoninės darbuotojams. Tad SAM tikisi, kad ir šioje įstaigoje greitu metu pacientai sulauks geresnio ir kokybiško maisto.

„Taigi labai svarbu suprasti, kad norint ir siekiant užsibrėžto tikslo, viskas yra įmanoma. Ypač tai turėtų būti žinoma verslui. Jei gydymo įstaigos pačios gamindamos geba tai padaryti kokybiškai, profesionaliai ir estetiškai, vadinasi, tai neturėtų būti neįveikiama kliūtis ir daugybę metų maitinimo rinkoje dirbantiems senbuviams. Ypač turint omeny, kad kelios įmonės užima didžiąją rinkos dalį tiekiant ligoninių maistą. Vadinasi, jos turi turėti ir kur kas daugiau derybinių svertų įsigyjant maisto produktų gerokai pigiau, nei gydymo įstaigos. Tad labai keista girdėti tokius nuogąstavimus iš ligoninių maisto tiekėjų, ne pirmus metus dirbančių šioje srityje.

Na, o SAM, kaip jau daug kartų skelbta, siekia, kad gydymo įstaigose pacientams tiekiamas maistas būtų sveikas, skanus, estetiškai patiekiamas, atitinkantis jų sveikatos būklę. Dėl to ir numatytos naujovės, įsigaliosiančios nuo lapkričio 1 d. Kitaip tariant, SAM deda maksimalias pastangas, tobulindama su dietologais ir profesionaliais virtuvės šefais reikalavimus pacientų bei ugdymo įstaigų maitinimo organizavimui. Tai yra vienas iš prioritetų“, – nurodė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Nuo lapkričio 1 dienos pacientai savo lėkštėse neturėtų rasti riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, taip pat sultinių ir padažų koncentratų, rūkytų mėsos gaminių, šaldytų pusgaminių ir kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų.

Taip pat taisyklėse numatyti kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai, nustatytas nerekomenduojamų tiekti maisto produktų sąrašas.

Be to, gydymo įstaigoms rekomenduojama maisto produktus įsigyti iš vietinių ūkių. Ministerija teigia, kad tai leistų užtikrinti, jog į gydymo įstaigas būtų tiekiami švieži, sezoniniai produktai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs