Tuoj po šv. Mišių popiežius kalbėjo „Viešpaties angelo“ maldą. Tradiciškai šią maldą Vatikano naujienų tarnyba transliuoja iš Vatikano. Šį kartą visam pasauliui ji transliuota iš Kauno.
Neretai popiežiaus žodis prieš šią maldą tampa žinia visam pasauliui. „Išminties knygoje, kurią girdėjome pirmajame skaitinyje, kalbama apie persekiojamą teisųjį, apie žmogų, kuris pačiu savo buvimu yra priekaištas nedoriesiems. Nedoru vadinamas žmogus, kuris engia vargšą, nepasigaili našlės, net negerbia senelio. Nedorėlis mano, kad jo jėga yra teisingumo matas. Engti silpnuosius, naudoti jėgą bet kokia forma, primesti mąstymo būdą, ideologiją, dominuoti kalboje, naudoti prievartą ar represijas siekiant palaužti tuos, kurie tiesiog savo kasdieniu gyvenimu, garbingu, paprastu, darbščiu ir solidariu elgesiu skelbia, kad kitoks pasaulis ir kitokia visuomenė yra įmanoma. Nedorėliui per maža vien to, kad vedamas savo užgaidų daro, ką nori; dar daugiau, jis nenori, kad kiti darytų gera ir taip atskleistų jo elgesio užmačias. Nedorėlio blogis siekia sunaikinti gėrį“, – kalbėjo popiežius.
Šventasis Tėvas kalbėjo ir apie skaudų Lietuvos istorijos puslapį: „Prieš 75 metus ši tauta matė galutinį Vilniaus geto sunaikinimą, tokiu būdu užbaigiant prieš dvejus metus pradėtą tūkstančių žydų naikinimą. Kaip skaitome Išminties knygoje, žydų tauta perėjo per pažeminimus ir kankinimus. Prisimindami šiuos laikus, kad suteiktų mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas, pasirodančias įvairiais pavidalais, kurie atrofuoja to nepatyrusių kartų širdyse, kad jie nepasiduotų Sirenos giesmių vilionėms.“
Evangelijoje Jėzus mums primena, kalbėjo Šventasis Tėvas, apie pagundą: troškimą būti pirmiems, būti pranašesniais už kitus, kad atidžiai budėtume ir nepasiduotume jai, kuri gali užsimegzti kiekvieno žmogaus širdyje. „Kiek kartų yra atsitikę taip, kad kuri nors tauta ima manyti esanti pranašesnė už kitą, turinti daugiau teisių nei kita, daugiau privilegijų išlikti arba užkariauti. Kokias priemones siūlo Jėzus, kai pasireiškia tokios užuomazgos mūsų širdyse ar kurios nors visuomenės arba tautos mentalitete?
Tapti pačiu paskutiniu ir visų tarnu; būti ten, kur niekas nenori eiti, kur niekas neužklysta, pačiame atokiausiame užkampyje; ir tarnauti, kuriant susitikimo erdves su pačiais paskutiniais, su atstumtaisiais. Jei galia tam tarnautų, jeigu leistume Evangelijai persmelkti mūsų gyvenimus, tuomet solidarumo globalizacija iš tiesų būtų tikrove. „Pasaulyje, ypač kai kuriose šalyse, iš naujo randantis įvairioms karo ir konflikto formoms, mes, krikščionys, turime primygtinai siūlyti pripažinti kitą, gydyti žaizdas, tiesti tiltus, megzti ryšius ir padėti nešioti „vieni kitų naštas“, – kalbėjo popiežius.
Tada jis paminėjo Lietuvą: „Čia, Lietuvoje, yra Kryžių kalnas, kur tūkstančiai žmonių nuo amžių statė kryžius. Kviečiu Jus, kalbėdami Viešpaties Angelo maldą, prašyti Mergelės Marijos, kad mums padėtų pastatyti mūsų tarnystės kryžių, mūsų apsisprendimą būti ten, kur mūsų reikia, ant to kalno, ant kurio gyvena paskutiniai iš paskutinių, kur reikalingas mūsų jautrus dėmesys atstumtiesiems, mažumoms, kad pašalintume iš mūsų aplinkos, iš mūsų kultūrų polinkį nieku paversti kitą, tęsti atstūmimą tų, kurie mums nepatinka ir trukdo mūsų patogumui.
Pasaulyje, ypač kai kuriose šalyse, iš naujo randantis įvairioms karo ir konflikto formoms, mes, krikščionys, turime primygtinai siūlyti pripažinti kitą, gydyti žaizdas, tiesti tiltus, megzti ryšius ir padėti nešioti vieni kitų naštas.
Jėzus mažiausiąjį pastato į centrą, jį pastato mūsų visų akivaizdoje, kad jaustume atsakomybę atsiliepti. Prisimindami Mergelės Marijos „taip“, prašykime, kad ir mūsų „taip“ padarytų tokiu dosniu ir tokiu vaisingu kaip Jos.“
Sukalbėjus Viešpaties Angelo maldą, popiežius kalbą baigė padėka: „Broliai ir seserys, noriu nuoširdžiai padėkoti poniai Respublikos Prezidentei ir kitiems Lietuvos valdžios atstovams, taip pat vyskupams ir jų bendradarbiams už mano vizito parengimą. Dėkoju visiems tiems, kurie prie to įvairiais būdais prisidėjo, taip pat ir malda.
Šiomis dienomis ypač galvoju apie žydų bendruomenę. Šią popietę melsiuosi prie paminklo Geto aukoms Vilniuje, minint 75 metų sukaktį nuo jo sunaikinimo. Aukščiausiasis telaimina dialogą ir bendrą įsipareigojimą dėl teisingumo ir taikos.
Gražaus sekmadienio! Skanių pietų!“
Gražaus sekmadienio! Skanių pietų!
Į šv. Mišias Kauno Santakoje susirinko apie 100 tūkst. tikinčiųjų. Pamoksle popiežius kalbėjo ir apie lietuvių tautos kančią, užsiminė apie Sibirą ir Vilniaus, Kauno getus.
Plačiau skaitykite čia: Popiežius Pranciškus Kaune: prasideda šv. Mišios, į jas susirinko per 100 tūkst. žmonių
