Pasimeldęs už holokausto aukas popiežius Pranciškus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky padovanojo popiežiaus atminimo medalį.
Popiežių į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų lydėjo ilgametis pogrindinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ redaktorius, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kalėjęs buvusiuose KGB rūmuose, taip pat dabartinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Muziejuje Šventąjį Tėvą pasitiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.
Iš eksponuojamų daugiau kaip 20 kalėjimo kamerų popiežius apsilankė trijose: 9-oje, 11-oje ir šaudymo kameroje. Bažnyčios galva stabtelėjo pasimelsti 11 požemio kameroje, kurioje kalinti sovietų represijas patyrę dvasininkai.
Jis uždegė žvakę savo dovanotoje žvakidėje, taip paminėdamas KGB kalėjime kankintų keturių Lietuvos vyskupų atminimą.
Taip pat popiežius Pranciškus apsilankė virtuve vadinamą kamerą, kurioje buvo šaudomos represijų aukos.
Vėliau popiežius Pranciškus pasirašė Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus knygoje.
Išėjęs iš muziejaus popiežius aplankė šalia esantį paminklą sovietinės okupacijos aukoms atminti ir kartu su Lukiškių aikštėje susirinkusiais žmonėmis meldėsi už kalėjusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Žmonės pasirodžiusį popiežių pasitiko plojimais.
Popiežius savo kalbą pradėjo kalbėdamas, kad šios sienos matė daugybę lietuvių tautos nekaltųjų šauksmų, kankinimų iš tų, kurie „siekė viską kontroliuoti“.
„Dieve, kodėl mane apleidai. Tavo šauksmas, Viešpatie, nesiliauja skambėjęs ir eiti tarp tų sienų, kurios primena daugelio šios tautos sūnų išgyventas kančias“, – kalbėjo jis.
Popiežius Pranciškus teigė, kad Viešpaties šauksme atgarsį randa nekaltųjų šauksmas, kuris susilieja su Viešpaties balsu ir kyla į dangų.
„Tai yra skausmo ir kartėlio, apleidimo ir bejėgiškumo, žiaurumo ir beprasmybės didysis penktadienis, kurį išgyveno ši lietuvių tauta prieš nesuvaldomą širdį apakinančią ambiciją“, – susirinkusiesiems Lukiškių aikštėje kalbėjo jis.
Popiežius sakė, kad nors esame gundomi užmiršti savo tėvus, tai, kiek jie išgyvenę ir kentėję, būtent jų atmintyje mes galime rasti jėgos ir stiprybės.
„Mes galime atrasti drąsos ryžtingai įsipareigoti dabarčiai ir ateičiai. Kad šis šauksmas būtų paskata neprisitaikyti prie supaprastintų šio laiko mados šūkių ir bet kokių bandymų sumenkinti ir atimti iš bet kurio asmens orumą, kuriuo tu jį esi aprengęs“, – kalbėjo jis.
„Te Lietuva būna vilties švyturiu, – sakė popiežius. – Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę, skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypatingai bėjėgių ir pažeidžiamųjų, teises.“
Jis sakė, kad Lietuva turėtų ginti pažeidžiamųjų teises, palaikyti tuos, kas kenčia, turėtų tapti „susitaikymo ir skirtingumų harmonijos mokytoja“.
Po kalbos, kuria baigėsi popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, su juo keliais žodžiais persimetė prezidentė Dalia Grybauskaitė – apie ką jiedu šekėjosi, nebuvo girdėti.
Vėliau popiežius Pranciškus pajudėjo Apaštališkosios nunciatūros link, pakeliui laimindamas jo pasveikinti susirinkusius žmones.
Rinkosi Lukiškių aikštėje
Likus valandai iki popiežiaus Pranciškaus atvykimo, Lukiškių aikštėje prasidėjo renginys, kuriame pagerbtos XX a. totalitarinių režimų aukos ir jų šeimos, taip pat tie, kurie aktyviai priešinosi, kovojo už žmogaus, kartu ir tikinčiųjų, teises ir laisvos valstybės kūrimą.
Renginio metu buvo skaitoma poezija, atliekamos pasipriešinimo ir tremties dainos. Dalyvavo kamerinis choras „Aidija“ ir grigališkojo giedojimo mokykla „Schola Cantorum Vilnensis“.
Tuo metu, kai čia atvyko popiežius, Lukiškių aikštėje buvo susirinkę apie 4000 žmonių.
A.Ramanauskaitė-Skokauskienė: tai labai svarbu
Rugsėjo 23-oji Lietuvoje minima kaip Lietuvos žydų genocido (Holokausto) diena, nes tą dieną 1943 m. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Grįžęs į Vilnių popiežius pirmiausia sustos ir tyliai melsis istorinėje Vilniaus geto teritorijoje.
Pavakare popiežius lankysis Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, kur jo lauks nuo trėmimų nukentėję Lietuvos žmonės, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų atstovai. Prisimindamas jų kančią Šventasis Tėvas melsis prie paminklo okupacijų aukoms atminti.
Čia belaukiant popiežiaus sutikta partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė neslėpė, kad jai labai svarbus šis apsilankymas. „Tai ypatinga vieta – KGB rūmai. Tas žodis rūmai čia netinka, tai kančios namai. Labai svarbu, kad popiežius čia lankysis, matau čia buvusių politinių kalinių, tremtinių, nukentėjusių, ta bendrystė, kartu pabūti, išgirsti, pamatyti popiežių, išgirsti jo žodį visiems labai svarbu“, – kalbėjo ji.
A.Ramanauskaitė-Skokauskienė priminė, kad ir jos tėveliai buvo labai tikintys, kovojo su malda lūpose, todėl šis apsilankymas yra pagarbos ženklas jos tėveliams.
Susirinkusieji graudinosi
Tarp tų, kurie atėjo vieni pirmųjų į Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus prieigas, buvo tautiškais rūbais pasipuošusi moteris. Paklausta, kodėl yra čia pučiant žvarbiam vėjui ir kiekvieną sekundę grasinant prapliupti lietui, yra čia, ji sakė norinti kiekvieną minutę būti su Lietuvoje esančiu popiežiumi.
„Labai svarbios šitos dienos ir labai graudu, kad teko tokia laimė gyventi ir sulaukti jo Lietuvoje, nes jaučiuosi labai artima jam. Pasaulio matymu, to socialinio teisingumo prasme, – sakė Vida Vyšniauskienė. – Jo žodžiai palietė širdį, ypač jo paminėta mintis, kad maži nėra nesvarbūs. Kaip Vilnelė įteka į Nerį, kadangi užaugusi esu prie Vilnelės, man ypač brangu buvo. Ir tai, kad susitelkti reikia ne į save, o eiti pas tuos, kurie mažiausi ir silpniausi.“
Vizito pabaigos renginiai, kai melsis Vilniaus geto vietoje ir tada atvyks į buvusius KGB rūmus, V.Vyšniauskienei atrodo itin reikšmingi: „Nes dėmesys ir turi būti kenčiantiems, nes tai atneša daugiausia laimės ir prasmės gyvenime, tai, kas šiandien ir aktualu.“
„Mano tėvelis buvo partizanas, gavome kvietimą atvykti, priklausome organizacijai Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, esu vienas jos vadovų. Atvykti buvo daug norinčių, bet mūsų veteranai kauniečiai liko Kaune, kiti vyresni neatvažiavo, – Lukiškių aikštėje laukdamas atvykstančio popiežiaus 15min sakė Saulius Černa. – Labai svarbu, kad čia atvyksta Pranciškus, jau anksčiau derinome ir su mūsų organizacija, bendrauta su nunciatūra, buvo toks pasiūlymas. Tik nežinojome, pritars popiežius, ar ne. Nudžiugino.“
„Čia yra Lietuvos, pasaulio centras“, – šypsojosi Zita Vėžienė. Ji graudinosi kalbėdama, nes pati būdama tremtinė sakė reaguojanti labai asmeniškai. „Popiežius užjaučiu visus vargstančius ir vargusius. Ir jo mintys man nepaprastai artimos, jis pasakė tai, ko reikia Lietuvai, ko trūksta, kad labai susvetimėjusi, kad labai Lietuva sumaterialėjusi, kad ne taip labai myli savo kraštą, o labiau pinigėlius, nori daug uždirbti labai daug. Todėl man labai artima“, – tikino Z.Vėžienė.
Intymus apsilankymas
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šio apsilankymo išvakarėse išplatino pranešimą, kuriame akcentuoja, kad popiežiaus Pranciškaus apsilankymas buvusiame KGB kalėjime bus bene intymiausia jo oficialios programos dalis. Tuo metu muziejuje kartu su Šventuoju Tėvu bus tik trys asmenys (neskaitant apsaugos, Vatikano fotografo ir LRT televizijos operatorių). Į šaudymo kamerą popiežius leisis jau tik su vienu palydovu, arkivyskupu Gintaru Grušu, čia nebus leidžiama filmuoti.
Popiežiaus vizito išvakarėse Okupacijų ir laisvės kovų muziejus sulaukė Šventojo Tėvo dovanos – žvakidės, kuri bus panaudota apsilankymo metu.
