Apie galimą popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimą 1990 metais įkurto Aukščiausios Tarybos apsaugos skyriaus pareigūnai sužinojo 1992-ųjų pabaigoje.
„Buvome labai jauni ir mažai patyrę, nors taip negalvojome. Tuo metu mums atrodė, kad esame nemažai pasiekę ir daug žinome, – neslepia V.Mackevičius ir pažymi, kad darbuotojų amžiaus vidurkis anuomet tesiekė 24–25 metus. – Ko gero, buvome jauniausia tarnyba: pradėjome dirbti kas po kariuomenės, kiti sportininkai, savanoriai buvo.“
Praktikavosi Vatikane
Nusikeldamas į 1993 metus V.Mackevičius primena, kad tai – laikai, kai nei interneto, nei mobiliųjų telefonų, nei socialinių tinklų nebuvo.
„Rengdamiesi vizitui pradėjome organizacinius parengiamuosius darbus – bendrauti su kurijomis, su Vatikanu“, – pasakoja V.Mackevičius. Anuomet jam buvo 25-eri.
1993 metų vasarą keturi pareigūnai buvo išsiųsti į Vatikaną susipažinti su papamobilio vairavimo ypatumais ir įgyti praktikos.
„Turėkite minty, kad papamobilis juda su žmogumi, kuris stovi. Todėl vairuoti reikia harmoningai: negalima staigiai stabdyti, reikia švelniai pajudėti iš vietos, tolygiai greitėti. Vyrams reikėjo pasitreniruoti“, – aiškina V.Mackevičius.
Du papamobiliai buvo pakrauti į vilkikus ir lydint lietuvių pareigūnams pargabenti į Lietuvą: „Popiežiaus vizito metu visko buvo dvigubai.“
Pasikeitė aplinkybės – sargybiniu netapo
V.Mackevičius kartu su dabartiniu Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi Rymantu Mockevičiumi buvo ruošiami dirbti popiežiaus asmens sargybiniais.
Tačiau tuo metu vyko Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus reorganizacija į Vadovybės apsaugos departamentą (VAD) ir V.Mackevičius tapo departamento poskyrio vadovu, atsakingu už ryšius ir koordinavimą.
Buvau netoliese: lydinčiame malūnsparnyje, tame pačiame korteže.
Ruošiantis Jono Pauliaus II vizitui V.Mackevičius priklausė specialiai šiai progai suformuotam mobiliam pajėgų valdymo štabui.
Nors popiežiaus asmens sargybiniu netapo, viso vizito metu V.Mackevičius buvo greta: „Koordinavome popiežiaus judėjimą, apsaugos priemones. Pagal galimybes buvau netoliese: lydinčiame malūnsparnyje, tame pačiame korteže.“
Tarnybos dirbo įtemptai
V.Mackevičius puikiai prisimena popiežiaus vizito svarbą ir kontekstą.
„Kelios dienos iki vizito iš Lietuvos pasitraukė sovietinė kariuomenė. Buvome užlieti euforijos, o popiežiaus atvykimas tą jausmą tik sustiprino, juk Lietuvą lanko pasaulinio masto lyderis – Katalikų bažnyčios galva!“ – įspūdžiais dalijasi V.Mackevičius.
Nors pasaulinėje praktikoje įprasta, kad svečio saugumą turi užtikrinti kviečiančioji pusė, būtų buvę normalu, jei į nepriklausomybę neseniai atgavusią šalį popiežius būtų atvykęs su savo apsaugos komanda.
Tačiau Jonas Paulius II Vilniuje nusileido tik su vienu asmens sargybiniu, kuris jam buvo labai artimas, kone draugas: „Jis visuomet stovėdavo popiežiui už nugaros, o mūsų pareigūnai iš šonų.“
Tai Lietuvos pareigūnai priėmė kaip didžiulį pasitikėjimo kreditą ir darė viską, kad šio pasitikėjimo nesugriautų.
„Todėl į viską buvo reaguojama labai rimtai, stengėmės nesuklysti. Visos tarnybos dirbo įtemptai“, – prisimena V.Mackevičius.
Juolab kad į popiežių kartą jau buvo pasikėsinta. 1981 metų gegužės 13 dieną į atviru papamobiliu Šv. Petro aikštėje važiavusį Joną Paulių II pataikė turko Mehmeto Ali Agcos iššauta kulka.
Įamžinta akimirka
Popiežius Jonas Paulius II Vilniuje nusileido 1993 metų rugsėjo 4-ąją, 15 valandą. Maždaug pusantros valandos iki jo sutikimo oro uoste mobiliam pajėgų valdymo štabui priklausę pareigūnai išsirikiavo prie VAD garažuose saugomo papamobilio: „Sugalvojome nusifotografuoti atminimui.“
Šią akimirką įamžino VAD darbuotojas Raimundas Kūginis.
O po to prasidėjo pats darbymetis.
Kuriozų neišvengė
Saugumo sumetimais, kad niekas nepadėtų bombos, popiežių pasitinkantiems maldininkams ant kelio neleista dėti gėlių vazonėlių, be to, iš gatvių, kur vyko popiežius, pašalintos visos šiukšlių dėžės.
Kaune, Savanorių prospekte, prieš pat atvykstant popiežiui, iš vieno buto lango paleista signalinė raketa. Pareigūnai tuoj pat apsupo pastatą ir sulaikė neblaivų vyriškį. Jis aiškino šovęs iš džiaugsmo.
Po pusvalandžio tame pačiame prospekte, visai netoli Šv. Tėvo maršruto trasos, nuaidėjo dar trys šūviai. Policija akimirksniu apsupo teritoriją ir sulaikė tris įtariamuosius. Šie trys šūviai buvo pavojingesni, nes policija rinko gilzes.
Tiesa, siekiant užtikrinti pontifiko saugumą neišvengta ir kuriozų. Prieš vieną susitikimą su popiežiumi choras jo garbei repetavo giesmę. Pareigūnai, saugoję popiežių, pastebėjo, kad vienas giedotojas visai nekrutina lūpų. Giedant pirmą sykį tylėjo, giedant antrąjį – irgi.
Jis buvo pastatytas kaip statistas, kad choras vizualiai gražiau užsipildytų.
Pareigūnai tai įvertino kaip grėsmę. Vyriškis buvo išprašytas iš choro, specialia įranga patikrintas, ar neturi ginklų. Apklaustas, kodėl negieda.
„Paaiškėjo, kad jis buvo pastatytas kaip statistas, kad choras vizualiai gražiau užsipildytų“, – prisiminęs šį nutikimą juokiasi V.Mackevičius.
Ir džiaugsmas, ir pasididžiavimas
Du iš keturių popiežiaus Jono Pauliaus II apsaugininkų išėjo į užtarnautą poilsį, vienas mirė, o dar vienas tebedirba VAD, bet ne kaip pareigūnas.
„Paskutinę vizito dieną popiežius mus išrikiavo Apaštališkosios nunciatūros kieme ir dėkodamas už tarnybą kiekvieną palaimino“, – pasakoja V.Mackevičius.
Šią akimirką jis labai brangina: „Ne kiekvienam gyvenime pasitaiko galimybė pabūti prie tokio žmogaus. Neįtikėtina, kad man per karjerą jau antrą kartą teks dirbti prie tokio rango ir svarbos asmens vizito. Tokią garbę priimu labai asmeniškai. Tai – ir džiaugsmas, ir pasididžiavimas“, – neslepia V.Mackevičius.
Jonas Paulius II Lietuvoje lankėsi 1993 metų rugsėjį. Tąkart popiežius Lietuvoje praleido net keturias dienas. Neseniai nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai vizitas buvo svarbus tiek politiškai, tiek dvasiškai.
Lietuvoje popiežius Pranciškus viešės rugsėjo 22–23 dienomis. Jis lankysis Vilniuje ir Kaune.
Saugumui vizito metu užtikrinti Vyriausybė planuoja skirti papildomai iki 2 mln. eurų.
