– Kaip Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras prisideda prie pasiruošimo popiežiaus Pranciškaus vizitui? Koks tai procesas?
– Daugelis iš mūsų turi tam tikras atsakomybes besiruošiant popiežiaus vizitui, vieni atsakingi už registraciją, kiti už Vilniaus savanorių koordinavimą, dar kiti padeda ruošti programą popiežiaus susitikimui su jaunimu. Tačiau ir paties jaunimo centro veikloje bandome atsižvelgti ir gilintis į popiežiaus norą susitikti su jaunimu tikrai įdomiu metu. Spalio mėnesį Vatikane vyks viso pasaulio vyskupų sinodas, skirtas būtent jaunimo klausimams, tad įdomu ir džiugu, kad Lietuvos jaunimas greičiausiai bus paskutinė didelė jaunimo grupė, su kuria popiežius kalbėsis prieš šį svarbų sinodą. Todėl ir mes bandome skirti kuo daugiau laiko išgirsti jaunimą ir gilintis į tai, kokią Bažnyčią kaip bendruomenę nori kurti jaunimas.
Ruoštis popiežiaus vizitui pradėjome senokai, savo veikloje bandome atspindėti popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje temą – „Kristus Jėzus – mūsų viltis“. Vienas iš pagrindinių pasiruošimo susitikimui su popiežiumi renginių nusimato jau rugsėjo 1 dieną, kai vyks tradicinis piligriminis žygis nuo Aušros Vartų iki Trakų bazilikos. Tai tradicinis jaunimo centro renginys, vykstantis jau 12-ąjį kartą, kuris šiemet kviečia kartu ir ruoštis popiežiaus susitikimui su jaunimu. Šių metų žygyje dalyvaus maždaug 200–300 jaunų žmonių.
Žygio tema – Viltis neapgauna (Rom 5, 5). Tai tarsi popiežiaus vizito potemė. Kalbėsime su jaunimu apie tai, kas yra tikroji viltis, kodėl ji neapgauna. Šis piligriminis jaunimo žygis – pagrindinis pasiruošimo susitikimui su popiežiumi renginys. Tikimės, kad sulauksime jaunimo ne tik iš Vilniaus arkivyskupijos, bet ir iš visos Lietuvos, juk šie metai ir Trakų bazilikai yra ypatingi, švenčiame Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo 300 metų vainikavimo jubiliejų, o rugsėjo 1–8 d. kaip tik vyks jubiliejiniai Trakinių atlaidai
– Kokius darbus jau turėjote įgyvendinti?
– Darbų buvo įvairių, jų dar bus, kadangi vis dar reikia eiti ir skelbti žinią apie popiežiaus vizitą. Dar praėjusių mokslo metų pabaigoje su jaunimo centro komanda ir savanoriais lankėmės Vilniaus arkivyskupijos mokyklose ir buvome paruošę pamokos trukmės susitikimą apie popiežių Pranciškų – apie tai, kas jis toks yra, kokia tai asmenybė, ką jis veikia, ką reiškia būti popiežiumi, diskutavome su jaunimu, kodėl, jų manymu, popiežius atvyksta dabar ir kodėl būtent į Baltijos šalis ir pan. Kitas svarbus darbas – jau minėtas piligriminis jaunimo žygis į Trakus. Jam vis dar ruošiamės ir tikimės jau rugsėjo 1 d. susitikti su jaunimu piligrimystėje.
– Kaip tas pamokas priėmė mokiniai?
– Įvairiai. Buvo ir labai nustebusių, kad į Lietuvą atvyksta popiežius, to nežinojusių. Smagu tai, kad pamokos mokiniams sukėlė daug diskusinių klausimų. Jie domėjosi, kokia popiežiaus Pranciškaus dienotvarkė, kodėl popiežius gyvena Vatikane ar lanko kitas šalis, kodėl Bažnyčia skiria vizitams tiek dėmesio. Tarp mokinių ir mūsų užsimezgė tikrai puikios diskusijos, kurios leido labiau pažinti popiežių Pranciškų ir Katalikų Bažnyčią, leido sužinoti daugiau apie Pranciškaus vizitą Lietuvoje.
– Kiek jaunų žmonių laukiama susitikime su popiežiumi? Ar jaunimas atvyks su bendruomenėmis, ar kaip pavieniai asmenys?
– Žmonės registravosi grupėmis, iš savo parapijų, bet nemažai užsiregistravusių yra ir pavienių žmonių. Džiaugiamės, kad jaunimas tikrai trokšta susitikti su popiežiumi, nes kvietimai į sektorius greitai pasibaigė vos prasidėjus registracijai. Buvo išdalinta apie 30 tūkstančių nemokamų kvietimų į šį susitikimą. Reikia paminėti, kad vietos bus ne tik sektoriuose, bet ir Katedros aikštės prieigose. Nors susitikimas skirtas jaunimui nuo 14 iki 35 metų, tačiau Katedros aikštės prieigose yra laukiami visi.
– Ar numanote, apie ką su jaunimu kalbės popiežius Pranciškus?
– Tai vis dar paslaptis mums visiems, galime tik spėlioti. Lankydamiesi mokyklose dažnai diskutuodavome apie jaunimo situaciją Lietuvoje, apie tai, kad mūsų šalis pasižymi dideliu savižudybių skaičiumi, daugybė šeimų – paliestos emigracijos, sužeistos ir t. t. Kalbėdavomės, ką tokiose situacijose reiškia viltis ir kas yra viltis kiekvienam iš mūsų.
Įdomu, ką pats popiežius nori pasakyti Lietuvos jaunimui. Juk popiežius kalbės būtent mums, Lietuvos jaunimui.
Kai kurie sako – kam čia važiuoti į susitikimą, juk galima pasižiūrėti transliaciją per televiziją. Tačiau turiu pabrėžti, kad popiežius atvažiuoja pamatyti mus, mūsų veidus, suprasti ir pažinti, kas yra Lietuva. Būtent iš žmonių tai ir galima pamatyti. Ir išties susitikimas su popiežiumi yra galimybė sudalyvauti tikrai istoriniame įvykyje, apie kurį kiekvienas galėsime pasakoti savo vaikams ir anūkams.
– Kaip manote, kodėl jaunimas laukia popiežiaus?
– Manau, pirmiausia todėl, kad tai – visos Katalikų Bažnyčios lyderis, vadovas. Juk susitikti su tokia asmenybe tiesiog įdomu. Antra – tai tikrai istorinis įvykis, apie kurį kada nors bus galima pasakoti savo vaikams ir anūkams. Trečia – susitikti su popiežiumi skatina žinia, kurią jis neša. Smalsu išgirsti, ką jis nori pasakyti, nes popiežiaus žodžiai nėra tušti. Tiek klausant, tiek skaitant jo tekstus vienaip ar kitaip praturtėji, tad tikiu, kad ir susitikimas su popiežiumi Katedros aikštėje praturtins kiekvieną iš mūsų.
– Kuo jus labiausiai žavi popiežiaus Pranciškaus veikla ir jo asmenybė?
– Man labiausiai patinka jo paprastumas, išryškėjęs dar einant vyskupo pareigas Argentinoje. Tuo metu jis atsisakė daugybės priskirtų dalykų, pavyzdžiui, apartamentų, ir gyveno dviejų kambarių bute, važinėjo viešuoju transportu.
Žaviausia – paprastumas ir dėmesys žmogui. Popiežius Pranciškus, net kalbėdamas kontroversiškomis temomis, skiria visą dėmesį žmogui, jo orumui, vertingumui. Tai sugebėjimas pirmiausia pamatyti žmogų, tik po to – konkrečią situaciją.
– Kaip popiežius Pranciškus keičia Bažnyčią?
– Kiekvienas popiežius savo vadovavimu įneša kažką naujo, kiekvienas turi savo stiprių pusių, Bažnyčia tai pastebi ir mato. Benedikto XVI proto gylis, jo tekstai ir įžvalgos be galo praturtino Bažnyčią. Popiežius Pranciškus daugiau dėmesio skiria santykiui, bendravimui su kitais, išties jis yra kitoks tuo, kaip sugeba rasti santykį su kiekvienu žmogumi.
– Kas jaunus žmones šiuo metu vis dar traukia prie Bažnyčios?
– Šį klausimą man teko nagrinėti priešsinodiniame susitikime Romoje kovo mėnesį. Ten kalbėjome, kodėl jauni žmonės ateina į Bažnyčią, ko ieško gyvenime. Sakyčiau, kad svarbiausias dalykas – autentiškas santykis, kai žmogus bendrauja su kitu žmogumi, o ne ekranu. Jauni žmonės dažnai yra pasigedę tokio santykio ir autentiškumo ieško ir Bažnyčioje, ir įvairiose bendruomenėse. Džiugu, kai Bažnyčios bendruomenėse jaunimas gali atrasti ir pažinti autentišką Bažnyčią, kurioje yra priimamas toks, koks yra, jų neprašoma keistis. Tas noras keistis ateina vėliau, keliaujant tikėjimo keliu, jis gimsta iš vidaus.
Be to, jaunas žmogus Bažnyčioje gali panaudoti savo talentus, yra daug sričių, kur jaunimas gali savanoriauti. Tiek Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro renginiuose, tiek ir savo bendruomenėse. Džiugu, kai jaunimas yra paraginamas ir įgalinamas veikti, tuomet jis jaučiasi naudingas ir reikalingas. Vienas gali vadovauti chorui, kitas savanoriauti, prižiūrėti vaikus ir pan. O koks jaunas žmogus nenori savo talentų panaudoti geriems darbams?
Galiausiai, bet gal ir svarbiausiai, jaunimą į Bažnyčią atveda giliai širdyje esantis troškimas pažinti Dievą. Gal vyresnė karta kiek nuvertina jaunus žmones – mes taip pat ieškome Dievo, tik savaip, sakyčiau, sąmoningiau spręsdami tikėjimo klausimus, mums nepakanka tradicijos.
– Kaip manote, ar popiežiaus Pranciškaus vizitas bus įsimintinas dalykas?
– Tikrai taip, juk ne taip dažnai popiežius apsilanko Lietuvoje! Kiek teko girdėti, kai kuriose šeimose dar ir dabar gyvas prisiminimas apie popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Lietuvoje. Tikiuosi, kad ir popiežiaus Pranciškaus vizitas liks mūsų širdyse ilgam. Išties, svarbiausia yra ta žinia, su kuria atvyksta popiežius. Dar nežinome jos, bet tikiu, kad tai atvers mūsų širdis ir neleis pamiršti šio popiežiaus apsilankymo mūsų šalyje.
