„2018 metų rudenį numatomas Popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą. Vatikanas artimiausiu metu turėtų paskelbti tikslią vizito datą ir statusą“, – atsakydama į BNS klausimą, patvirtino prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
Popiežius į Lietuvą atvyks minint valstybės šimtmetį. Estijos žiniasklaida šią savaitę pranešė apie galimą Šventojo Tėvo vizitą į Taliną.
Džiaugiuosi ir dėkoju už šią didžią pagarbą mūsų kraštui!
„Džiaugiuosi ir dėkoju už šią didžią pagarbą mūsų kraštui!“ – „Facebook“ paskyroje parašė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Argentinoje gimęs 80-metis Jorge Mario Bergoglio popiežiumi tapo 2013 metais. Per vienas pirmųjų savo darbo dienų pontifikas atsisakė specialaus limuzino su vairuotoju.
Liberalesnių pažiūrų popiežius pasižymi gailestingumo, atjautos skurstantiems ir tolerancijos idėjomis.
Spalį Vatikane su Pranciškumi susitiko premjeras Saulius Skvernelis ir jo šeima. Tuomet premjeras su popiežiumi aptarė emigracijos keliamus iššūkius, humanitarinę pagalbą Ukrainai, socialinės atjautos skurstantiems ir nuskriaustiesiems, pagalbos šeimoms ir gimstamumo skatinimo klausimus.
Dar prieš išvykdamas ministras pirmininkas žadėjo pasinaudoti proga ir pakviesti popiežių atvykti į Lietuvą.
2015-aisiais užsukti į Lietuvą Pranciškų kvietė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvoje pontifikas vienintelį kartą lankėsi 1993 metais, praėjus keliems metams po to, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Tada šalyje viešėjo popiežius iš Lenkijos Jonas Paulius II.
Jis tuomet lankėsi Vilniaus arkikatedroje, prie Aušros vartų, meldėsi Antakalnio kapinėse prie Sausio 13-osios ir Medininkų aukų kapų. Šventasis Tėvas taip pat aukojo mišias Vingio parke, buvo susitikęs su lenkų bendruomenės atstovais.
Be to, Jonas Paulius II lankėsi Kaune, Kryžių kalne netoli Šiaulių, Šiluvoje.
2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.
Oficialaus popiežiaus vizito patvirtinimo laukiama gruodį
Oficialaus Vatikano patvirtinimo apie popiežiaus Pranciškaus kitų metų vizitą Lietuvoje laukiama gruodį, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pažymėjo, kad popiežiaus vizitas vyks Baltijos šalims svarbiu metu – minint valstybių atkūrimo šimtmetį, kitąmet Lietuva minės ir diplomatinių santykių atkūrimo 25-ąsias metines.
„Proga yra nuostabi. Džiaugiuosi, kad iš principo turime sprendimą, girdime jį, oficialiai jis, aišku, bus paskelbtas greičiausiai gruodį, tikslios rudeninės datos taip pat bus vėliau paskelbtos“, – prezidentūroje žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Ji svarstė, kad tai bus ilgesnės trukmės oficialus arba valstybinis vizitas.
„Labai tikimės, kad vizitas bus labai aukšto lygio, gal net valstybinio –žiūrėsime. Nes Vatikanas mums svarbus ne tik dėl popiežiaus, svarbūs ir tarpvalstybinai santykiai. Tai bus didžiulė dovana Lietuvai, tikiuosi, mūsų kaimynams taip pat“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prieš dvejus metus Vatikane su pontifiku asmeniškai susitikusi prezidentė sako davusi pažadą pavaišinti jį lietuviškais pusryčiais – baltu sūriu su medumi.
„Įtariu, kad reikės vykdyti pažadą. O parodyti bus galima viską: mūsų bažnyčias, mūsų Vilnių, mūsų gamtą, o svarbiausia – mūsų tikinčiuosius, mūsų žmones“, – kalbėjo ji.
Svarbiausias 25-erių metų įvykis
Kitais metais planuojamas popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje būtų reikšmingiausias ne tik metų, bet pastarųjų 25–erių metų įvykis, sako Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto.
„Jeigu tikrai įvyktų, mano šventu įsitikinimu, tai būtų svarbiausias 2018 metų, o gal ir paskutinių 25–erių metų įvykis“, – BNS sakė ambasadorius Petras Zapolskas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad vizitas dar tik planuojamas, todėl anksti kalbėti apie galimą jo žinią, detales ar datas.
„Kadangi mes šnekame dar apie planuojamą dalyką, tai kai Vatikano tarnybos praneš apie vizitą, jeigu praneš, tai bus pranešta ir žinia“, – BNS paklaustas, su kokia žinia į Lietuvą galėtų atvykti pontifikas, kalbėjo ambasadorius.
„Popiežius yra viltis. Mums visiems reikia vilties“, – pridūrė jis.
Pasak P. Zapolsko, popiežiaus vizitai skiriasi nuo kitų aukštų užsienio svečių vizitų, jie paprastai susideda iš valstybinės dalies, taip pat visuomeninės dalies, bažnytinių ceremonijų.
„Popiežius yra vienas pasaulyje, tokiems vizitams skiriamas ypatingas dėmesys ir pasirengimas. Detalių, kaip žinia, prieš vizitus paprastai neatskleidžiama“, – kalbėjo ambasadorius.
Jis sakė negalintis pasakyti, kada šis vizitas gali būti patvirtintas.
Migracijos, socialinės atskirties klausimai
Buvusi Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė sako, kad kitąmet planuojamo popiežiaus Pranciškaus vizito akcentais greičiausiai taps ne tik religiniai, bet ir socialinės atskirties, emigracijos klausimai. Jos manymu, vizitas nėra proginis ir jo taip pat nereikėtų sieti su šimtmečio minėjimu.
„Tai tikrai yra ne proginis vizitas, sukakčių minėjimas, o, be jokios abejonės, ganytojinis vizitas. Popiežius niekada nevažiuoja pas kažkokią grupę tikinčiųjų, jis važiuoja pas tos šalies, kurią lanko, visuomenę. Manau, kad vizitas palies Lietuvai svarbius, ir, sakyčiau, skaudžius klausimus: turime galvoti apie emigraciją, labai didelę socialinę atskirtį, išorės grėsmes, kaip jas išgyvena visuomenė“, – BNS sakė ambasadorė, šiuo metu vadovaujanti Lietuvos atstovybei prie UNESCO.
Ji taip pat pabrėžė, kad kiekvieno popiežiaus vizito darbotvarkėje įtraukiami ir socialinio teisingumo, gailestingumo klausimai.
„Žinia yra labai džiugi. Tai būtų antras popiežiaus vizitas Lietuvoje ir regione, sakyčiau, po ilgos pertraukos. Tas klausimas buvo svarstomas, pats popiežius Pranciškus yra ne kartą sakęs, kad nori atvažiuoti į Lietuvą, bet tai buvo greičiau intencija, kurią popiežius išsako daug kam“, – teigė diplomatė.
Ji pabrėžė, kad popiežiaus vizito nuosekliai siekė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vatikane su popiežiumi susitikus tik jį paskyrus 2013-aisiais, taip pat 2015-aisiais, jį į Lietuvą kvietę buvęs ir dabartinis premjerai Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis, Lietuvos Bažnyčios vadovai. Anot jos, visi jie stengėsi kuo labiau pristatyti tokio vizito reikmę ir reikšmę.
Ambasadorė taip pat ragino būsimo vizito nelyginti su Jono Paulios II-ojo vizitu prieš 25-erius metus, kuris buvo neįprastai ilgas ir „unikalus įvykis, kuris niekuomet nebus pakartotas“. Ji taip pat abejojo, ar planai aplankyti Lietuvą būtent kitąmet atsirado dėl 2018-aisiais minimo valstybės atkūrimo šimtmečio, kadangi ši data be Lietuvos svarbi ir kitoms valstybėms regione.
„Popiežius visuomet susitinka su marginalizuotomis žmonių grupėmis: kaliniais, kartais – ligoniais, kenčiančiais nuo priklausomybės ligų. Visuomet yra mažiau paradiniai dalykai (...). Pažiūrėkite į šį popiežių: jis niekada niekur nevyko švęsti, jis tikrai nėra vaza ant šimtmečio minėjimo stalo“, – teigė ji.
Pasirengimo darbai vizitui jau numatyti
Lietuva jau yra numačiusi darbus, kuriuos reikės atlikti rengiantis kitais metais planuojamam popiežiaus Pranciškaus vizitui, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Mes esame numatę pasirengimo darbus, jau buvome susitikę ir kalbėjomės. Taip pat, kadangi tai yra didžiulis įvykis valstybei, esame nusimatę ir tam tikrus poreikius, kuriuos turėsime, kalbant ir apie žmonių suaugumą, infrastruktūrą“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.
Jis sakė nemanantis, kad norint užtikrinti saugumą vizito metu reikėtų samdyti papildomas pajėgas.
„Aš nemanau, kad mums reikės kažką samdyti papildomai – mes turime savo struktūras, tiesiog reikia pažiūrėti. Nes jeigu lygintume su 1993 metų popiežiaus vizitu, buvo jauna valstybė ir mes išvis nieko neturėjome: prisimenu, kaip reikėjo kolegoms užtikrinti iššūkį su saugumu. Dabar mes turime puikiai veikiančias tarnybas“, – sakė S.Skvernelis.
S.Skvernelis sakė, kad kol kas neturi oficialaus patvirtinimo iš Vatikano, ir sakė nekomentuosiantis datų ir vizito, kol jo nebus.
„Bent jau aš, kiek žinau, tokio oficialaus (patvirtinimo) nebuvo. (...) Matyt, Prezidentūra gavo oficialiai“, – sakė jis.
