Keliolika sunkiai sergančių hospiso ligonių popiežiaus laukė specialioje palapinėje atvirais šonais, gulėdami specialiai išvežtose lovose ar vežimėliuose. Greta laukė jų slaugytojai ir artimieji. Nors oficialioje programoje tai nebuvo numatyta, popiežius išlipo prie hospiso. Jis nuėjo prie ligonių, laimino juos, bendravo su jais ir jų artimaisiais.
Tai buvo vienos iš labiausiai jaudinančių šio vizito akimirkų – popiežius glostė ligonius, spaudė jiems rankas, bučiavo juos. Popiežius sergantiems dovanojo rožančius. Simboliškai atrodė tai, kad būtent popiežiui išlipus prie hospiso iki tol ūkanotą dangų nušvietė saulė.
Popiežius užtruko apie dešimt minučių. Grįžęs į papamobilį, popiežius dar kartą palaimino visus susirinkusius, buvo aiškiai matyti jo veide šviečianti šypsena. Tuo tarpu susirinkusieji dėkojo jam, palydėjo jį plojimais ir padėkos skanduote.
Papamobiliui nuvažiavus toliau, ligoniai grįžo į vidų. Buvo aiškiai matyti, kaip susijaudinę yra jie ir jų artimieji. Daugelio jų akyse kaupėsi dėkingumo ašaros.
„Jaučiu didžiulį dėkingumą Dievui. Dabar įvyko tai, apie ką mes visą laiką kalbame ir kartojame – Dievas mūsų nenuvylė, viltis mūsų nenuvylė. Mūsų pacientai, mūsų sergantieji tikėjosi, nebuvo įsitikinę, bet tikėjosi, ir viltis įvyko. Dėkojame Dievui, dėkojame žmonėms, kurie sukūrė šitą įvykį“, – vėliau žurnalistams sakė hospiso įkūrėja ir direktorė, sesuo Michaila Rak.
Vienai hospiso slaugytojų Ritai, prižiūrėjusiai ligonius, ne tik teko savo akimis išvysti popiežių iš arti – Šventasis Tėvas jai paspaudė ranką.
„Kažkokia fantastika. Net nesitikėjau, kad taip galėtų būti“, – vėliau sunkiai rinkdama žodžius žurnalistams kalbėjo Rita.
Jos teigimu, pacientai tikėjosi ir norėjo sulaukti popiežiaus, bet vis dėlto sulaukę jo palaiminimo buvo sujaudinti ir į hospisą grįžo laimingi.
„Labai mūsų pacientai šiandien buvo ištvermingi. Ilgą laiką jie laukė, ir su skausmais, bet jie ištvėrė, ir išvažiavo atgal į hospisą labai laimingi. Artimieji irgi labai laukė šitos dienos, labai ruošėsi šitai dienai, labai patenkinti visi“, – sakė Rita.
Hospiso savanorė Ana sakė po to, kai popiežius aplankė hospisą, pajutusi pilnatvės jausmą.
„Supratau, kad čia įvykis, kuris yra vienas svarbiausių mano gyvenime. Aš prieš dvidešimt penkerius metus buvau susitikime su Jonu Paulium II-uoju, tada išgyvenau tokį nušvitimą ir atsivertimą. O dabar man toks, žinot, patvirtinimas savo kelio, savo darbų. Ir dėkingumas, didžiulis dėkingumas, kad aš esu šitoje šeimynoje, tarp šitų žmonių“, – sakė Ana.
Jos teigimu, hospise daroma daug gerų darbų, gailestingumas ir šūkis „Vilnius – gailestingumo miestas“ įkūnijamas veikloje.
„Čia nėra lenkų, rusų ar lietuvių hospisas. Jis visų žmonių, kuriems reikia. Reikia vilties, reikia pagalbos. Čia gali kreiptis, ateiti kiekvienas. Niekas neišeina nuo gero žodžio, be padėjimo“, – sakė Ana.
Palapinėje šalia kelio, kuriuo važiavo popiežius, sveikinti popiežiaus susirinko pal. Kun. Mykolo Sapočkos hospiso ligoniai, savanoriai ir darbuotojai. Hospiso bendruomenė, sužinojusi, kad popiežius Pranciškus važiuos pro jų namus, sukvietė žmones iš įvairių paliatyvios slaugos namų Lietuvoje atlikti ir kartu sveikinti Šventąjį Tėvą.
Laukdami popiežiaus hospiso pacientai nupynė 70 metrų ilgio rožinį, kurį kartu kalbėjo artėjant Šventajam Tėvui.
Prie hospiso taip pat rinkosi šimtai vilniečių ir miesto svečių, norėjusių savo akimis išvysti popiežių.
Taip pat važiuojantį papamobiliu popiežių sveikino Vilniaus parapijų tikintieji, įvairios katalikiškos bendruomenės, šeimos ir net baikerių klubo „Suk rankeną“ nariai.
Kelyje popiežiaus taip pat laukė Šeimos pastoracinio centro, Katechetikos centro bendruomenės, moksleiviai, Oro balionų oreivystės centras su dviem – geltonos ir baltos spalvos – oro balionais, taip pat Užupio bendruomenė, kuri šia proga Užupio konstituciją išsivertė į lotynų kalbą.
Prieš keliaudamas pro hospisą popiežius meldėsi prie Aušros vartų, dar prieš tai sakė kalbą prie Prezidentūros.
Netrukus popiežius sakys kalbą Katedros aikštėje, kur taip pat susitiks su jaunimu.
